Egiptiečiai, gyvenantys prie garsiųjų Gizos piramidžių, pastaraisiais mėnesiais vis pasakoja, kad nuo revoliucijos pradžios žemėje vis daugiau didelių duobių.
Ir iš tiesų žurnalistai iš Vakarų šalių greitai įsitikino, kad istorijos visiškai atitinka realybę.
Duobėmis pasirūpina atkaklieji kapų plėšikai. Tikėdamiesi, kad prie istorijos paminklų – piramidžių – slypi ir antikiniai lobiai, jie lyg kurmiai rausia dykumą.
Nusikaltėliai – apsiginklavę
Duobės ties keliu, vedančiu prie didžiosios Cheopso piramidės, neabejotinai iškastos žmonių – jos tokios gilios, kad iš viršaus nematyti dugno.
Greta vienos pusantro metro skersmens duobės – kita, net panašesnė į tunelį. Viduje ant uolienos matyti įrankių, kuriais buvo prakirstas kelias gilyn, žymės.
„Akivaizdu, kad čia kasama ieškant archeologinių lobių, – teigė vienas labiausiai patyrusių Egipto archeologų Osama al-Shimi. – Plėšikai mano, kad radę, pavyzdžiui, aukso, greitai praturtės.”
O.al-Shimi valdžia patikėjo sutramdyti plėšikus. Tačiau specialistas tvirtina, kad lobių ieškotojai pavojingi ir ginkluoti – jie pareigūnus gali užpulti.
Žemė tarsi nusėta krateriais
Kasinėjama ne tik prie Gizos. Po valandos kelionės automobiliu iš Kairo atsiduriama karališkajame nekropolyje Dahšūre, kuriame stūkso viena seniausių Egipte – Įlinkusioji piramidė.
Vietovė, kur piramidės buvo pastatytos senosios Egipto karalystės laikais – valdant faraonui Sneferu, iš oro dabar atrodo tarsi krateriais nusėtas Mėnulio paviršius.
Be to, ginkluoti plėšikai buvo užpuolę archeologinių radinių sandėlius netoliese esančioje Sakaroje ir Abu Sire. Nusikaltėliai pagrobė senovinius daiktus, rastus per dar vykstančius kasinėjimus.
Radiniai dar neužregistruoti ir nėra iki galo ištirti, todėl kiek jų tiksliai pavogta – neaišku.
Policija didžiuojasi darbu
Problema aktuali ir Egipto pietuose – Luksoro mieste, kuris stūkso vietoj senovinių Tėbų. Čia, Karalių slėnyje, žemėje daug archeologinių turtų.
Bet ir Luksoro policija pastaraisiais metais turi narplioti daugybę bylų, kurios iškeltos antikinių radinių plėšikams. Čia iškasti ištisi tunelių tinklai.
Luksore kasinėti dažniausiai pradedama visiškai netoli senovinių objektų – Memnono kolosų, Kilmingųjų kapų ar Mentuhotepo II šventyklos. Kartais – tiesiog namo rūsyje, kad nieko neužuostų policija.
„Čia visuomet būdavo kasinėjama nelegaliai. Tačiau plėšikavimo atvejų gerokai padaugėjo po revoliucijos, – teigė Luksoro turizmo policijos vadovas Hosni Hussainas. – Žmonės mano, kad niekuo nerizikuoja.”
Tiesa, pareigūnas problemos nesureikšmina. Esą daugiau neatrastų tunelių po žeme nėra, o visi anksčiau išplėšti radiniai jau atgauti.
„Mes puikiai žinome, kas vyksta. Džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad mūsų pastangomis šalyje nieko nepavogta”, – BBC žurnalistus tikino H.Hussainas.
Egipto provincijoje – chaosas
Deja, vargu ar tai tiesa. Ir plėšimų sėkmę nesunku įrodyti – nesankcionuota prekyba senoviniais artefaktais Egipte nelegali, o Kaire jau daugelį metų veikia gerai išplėtotas juodasis turgus.
Ir tai nėra jokia naujiena ar paslaptis, kad nuo faraonų laikų prekyba išplėštų kapų vertybėmis Egipte pagyvėja neramumų laikais, kai šalyje kyla suirutė, prastėja saugumas.
Pasiklausęs, kur galima nusipirkti archeologinių radinių, dažnas smalsautojas siunčiamas pas vieną gerai žinomą prekybininką, save vadinantį egiptologijos ekspertu.
Prekybininkas būsimajam pirkėjui nedvejodamas parodo krūvą, jo paties teigimu, daugiau nei 3 tūkst. metų senumo statulų iš Vidurinės Egipto karalystės.
Egiptietis net pasiūlo nufilmuoti radinius – statulas, dažnai randamas senoviniuose tarnautojų kapuose.
Be to, užsimenama apie galimybę išsikviesti archeologą, kuris galėtų įvertinti lobio autentiškumą ir kokybę, mat gudriai pagamintų klastočių taip pat netrūksta. Vilioja ir pradinė visos krūvos kaina – tik 5 tūkst. dolerių (apie 14 tūkst. litų).
„Nuo pat revoliucijos pradžios centrinė valdžia Kaire nesugeba kontroliuoti šalies periferijos, todėl plėšikavimas yra kur kas rimtesnė problema nei anksčiau”, – pripažįsta Amerikos universiteto Kaire egiptologijos profesorius Kentas Weeksas.
Dingsta svarbi informacija
K.Weekso manymu, naująją plėšimų bangą bent iš dalies lemia ir ekonominės priežastys. Esą per pastarąjį dešimtmetį paprasti egiptiečiai net provincijoje ima vis geriau suvokti, kokie vertingi gali būti archeologiniai radiniai.
Be to, įvykus politinėms permainoms nepersistengia ir policijos bei saugumo pajėgos, po mirtinų susirėmimų Kairo Išsivadavimo aikštėje praradusios bet kokį prestižą.
„Gal išplėšta jau tūkstančiai senovinių daiktų. Mes tiesiog nežinome. Tiesa, plėšikai juos saugos, nes norės užsidirbti, todėl daiktai niekur nedings”, – įsitikinęs K.Weeksas.
Vis dėlto svarbu ne tik patys radiniai. Archeologams, kurie siekia tinkamai įvertinti radinius, reikia nustatyti archeologinį ir istorinį kontekstą.
„Iš kur vienas ar kitas daiktas čia atsirado? Kurioje kapavietėje jis rastas? Kokie kiti objektai buvo šalia?
Tokia svarbi informacija prarandama tą pačią akimirką, kai radinys pavagiamas”, – dėstė K.Weeksas. (BBC, AP, LR)
