Korupcijos problema ispanams – ne naujiena, mat metai iš metų Ispaniją drebina milžiniški dviejų pagrindinių politinių partijų korupcijos skandalai.
Bėda ta, kad dabar į kaltinamųjų suolą sėdo dar viena institucija. Gerbiama ir ori, turinti tapti šviesos spindulėliu niūrioje krizės kamuojamoje ispaniškoje kasdienybėje – Ispanijos monarchija, regis, taip pat susitepė tamsiomis korupcijos spalvomis.
Praėjusią savaitę Maljorkos Palmos tribunolo teisėjas Jose Castro pareiškė kaltinimus Ispanijos princesei Cristinai. Ji – karaliaus Juano Carloso duktė ir pirmoji karališkosios Ispanijos šeimos narė, kuriai gali tekti sėsti į kaltinamųjų suolą.
Nusikaltimo bendrininkė
Ispanijos princesė kaltinama dalyvavusi nusikalstamoje savo vyro, buvusio sportininko ir dabartinio verslininko Inaki Urdangarino veikloje. Teisėjas kaltinimuose ją vadina „būtina bendrininke”.
Byla jau prieš pusantrų metų buvo iškelta karaliaus žentui I.Urdangarinui. Pastarasis kaltinamas tuo, kad prisidengęs savo vadovaujama pelno nesiekiančia organizacija „Noos” pasisavino daugiau kaip 6 milijonus eurų valstybinių lėšų.
Šioje organizacijoje princesė Cristina ėjo tarybos nario pareigas, o jos asmeninis patarėjas Carlosas Revenga, kuris, beje, taip pat įtrauktas į kaltinamųjų sąrašą, – iždininko pareigas.
I.Urdangarinas taip pat kaltinamas dėl įgaliojimų viršijimo, valstybinių fondų švaistymo, administracijos apgavystės ir dokumentų klastojimo.
Manoma, kad jis pasinaudojo savo karališkais ryšiais siekdamas valstybinių institucijų palankumo ir asmeninio pelno. Nemaloni istorija, bet kol kas ji lietė tik karaliaus žentą. Dabar dėme sutepta ir karališkoji giminė.
Anot teisėjo J.Castro, princesė Cristina buvo sąmoninga jungtis tarp Ispanijos karūnos ir nelegalaus I.Urdangarino verslo bei padėjo pastarajam naudotis karūna siekiant asmeninio pelno.
Traukė už siūlo
Kad karaliaus žentas yra pasisavinęs milijonines valstybės lėšas, išaiškėjo nagrinėjant kitą korupcijos skandalą.
Aiškinantis su Maljorkos saloje pastatyta Maljorkos Palmos arena susijusias korupcijos aplinkybes, į kurias buvo įsivėlęs ir tuometis Balearų salų vadovas liaudininkas Jaume’as Matasas, teisėjo J.Castro dėmesį patraukė kelios turizmo konferencijos.
Jas Balearų salų vyriausybė 2005 bei 2006 metais organizavo kartu su „Noos” fondu, kuriam tuomet vadovavo karaliaus žentas I.Urdangarinas.
Teisėjas J.Castro 2010 metų liepą patraukė už šio siūlų kamuolio ir sužinojo, kad daugiau nei pusę turizmo konferencijoms skirtų lėšų – 3,5 milijono eurų – pasisavino kitos I.Urdangarinui priklausančios bendrovės.
Viena jų – „Noos Consultoria”, kurią karaliaus žentas dalijosi su savo partneriu Diego Torresu, dabar taip pat kaltinamu dėl valstybinių fondų lėšų savinimosi.
Kita bendrovė nekilnojamojo turto agentūra „Aizoon SL” priklausė I.Urdangarinui ir jo žmonai princesei Cristinai.
Prokuroras prieš teisėją
Todėl ispanai visiškai nenustebo, kai bylą nagrinėjantis teisėjas viešai paskelbė, kad jis nusprendė įtraukti Ispanijos princesę į bylą ir šaukia ją į teismą balandžio 27 dieną.
Prieš monarchiją nusiteikę ispanai jau seniai stebėjosi, kodėl princesė vis dar nebuvo apklausta šioje byloje, kurioje buvo apklaustos net ir „Noos” organizacijos administratorės bei valytojos.
Teisėjo J.Castro pozicija dabar išsiskyrė su bylą nagrinėjančio prokuroro Pedro Horracho įsitikinimais.
Prokuroras nusprendė kreiptis į Maljorkos Palmos apeliacinį teismą, kad šis anuliuotų teisėjo ketinimus apkaltinti princesę. Pasak prokuroro, nepakanka įrodymų, kad princesė dalyvavo nusikalstamoje „Noos” veikloje.
„Teisėjas J.Castro grindžia savo sprendimą vien įtarimais”, – rašė prokuroras, apskųsdamas ieškinį apeliaciniam teismui.
Tad neatsitiktinai visų akys nukrypo į Maljorkos Palmos apeliacinio teismo teisėjus – jų rankose ne kas kita, o karališkosios šeimos garbė. Teisėjas J.Castro nusprendė kol kas atšaukti princesės apklausą ir palaukti apeliacinio teismo sprendimo.
Karališkieji rūmai pareiškė, kad jie remia „prokuratūros iniciatyvą”. Tačiau, pasak ekspertų, tokia pozicija galėtų būti interpretuojama kaip „karūnos spaudimas valstybinei institucijai”. Ispanijos socialistų partija paragino karalių laikytis neutraliai ir gerbti teisėtvarkos atstovų sprendimus.
Įstatymai vienodi visiems?
„Įstatymai vienodi visiems.” Taip 2011 metais per Kalėdas kalbėjo Ispanijos karalius Juanas Carlosas, netiesiogiai užsimindamas apie kaltinimus savo žentui I.Urdangarinui. Paskelbdamas kaltinimus princesei Cristinai šiuos karaliaus žodžius prisiminė ir teisėjas J.Castro.
„Jei princesė Cristina nebūtų apklausta, liktų amžina nežinomybė, ar ji dalyvavo „Noos” veikloje, ir būtų pažeistas pagrindinis teisėtvarkos kriterijus, kad įstatymai vienodi visiems.
Taip pat princesės neįtraukimas į bylą prieštarautų teismo praktikai, kai panašiais kitais atvejais asmuo, susijęs su byla, būtų į ją įtraukiamas”, – rašė teisėjas J.Castro.
Dėl nusikalstamos „Noos” veiklos yra kaltinamas ir I.Urdangarino partneris verslininkas D.Torresas.
Iš pradžių gelbėdamas savo ir Ispanijos karūnos garbę I.Urdangarinas bandė visą kaltę suversti savo buvusiam verslo partneriui D.Torresui, kuris dėl tokios karaliaus žento pozicijos smarkiai įsižeidė.
Labiausiai D.Torresą supykdė tai, kad jo žmonai Anai Mariai Tejeiro kaltinimai buvo iškelti tuoj pat, o jo partnerio žmonos princesės Cristinos teisėjas į bylą neįtraukė. „Todėl, kad ji princesė”, – tuomet tokį teisėjo sprendimą komentavo D.Torresas.
Buvęs karaliaus žento partneris ir nutarė kirsti smūgį monarchijai – jis teisėjui J.Castro siuntė elektroninius laiškus iš savo susirašinėjimo su I.Urdangarinu.
Būtent šie laiškai ir atskleidė, jog gali būti, kad Ispanijos karališkoji šeima žinojo apie I.Urdangarino nusikalstamą veiklą ir net neprieštaravo jam padėti kai kuriose situacijose.
Karaliaus gelbėti nepuolė
Visuomenė nenustebo dėl princesei pareikštų kaltinimų. Tačiau nuostabos būta Madride. Iškart po to, kai J.Castro paskelbė apie princesės įtraukimą į bylą, karališkieji rūmai paskelbė, kad juos stebina J.Castro sprendimas apkaltinti princesę.
Toks karališkųjų rūmų skelbimas papiktino kai kuriuos Ispanijos sluoksnius.
„Net ir karalius žino, kad prieš įstatymus lygūs visi. Vien tai, kad jis turi teisę kvestionuoti teisėsaugą, įrodo, jos jis yra viršesnis”, – rašė Katalonijos dienraščio „Punt Avui” apžvalgininkas Jordi Grau.
Ispanijos vyriausybė oficialiai į princesei pateiktus kaltinimus nesureagavo. Paklaustas, ar mano, jog princesė Cristina, o gal ir pats karalius Juanas Carlosas turėtų būti atskirti nuo karūnos, Ispanijos premjeras Mariano Rajoy išsisuko nuo klausimo ir tik pabrėžė, kad gerbia visus Ispanijos teisėtvarkos sprendimus.
Iki šiol monarchiją palaikę socialistai šįsyk pasisakė drąsiau.
„Kaltinimai princesei yra bloga žinia, nes jie dar labiau suterš Ispanijos karūnos instituciją”, – sakė antroji Socialistų partijos sekretorė Elena Valenciano.
Valstybės pareigūnai taip pat pabrėžė, kad valstybė neskirs lėšų princesės gynybai.
Monarchija – be ateities?
Visi sutaria, kad jei princesei Cristinai iš tikrųjų prireiks sėsti į kaltinamųjų suolą, ji taps pirmąja teisėtvarkos apkaltinta Ispanijos karališkosios šeimos nare. O tai neprisidės prie jau ir taip pastaruoju metu gerokai sumenkėjusio Ispanijos monarchijos įvaizdžio.
„Princesės Cristinos įtraukimas į bylą smarkiai pakenks Ispanijos monarchijos ir visos šalies įvaizdžiui užsienyje”, – sakė Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Garcia Margallo.
Tačiau net ir be princesės Cristinos Ispanijos monarchijos įvaizdis pastaraisiais metais kaip reikiant sumenko.
Po to, kai pernai pavasarį karalius susilaužė klubą Botsvanoje ir paaiškėjo, kad jis ten medžiojo dramblius, jo populiarumas Ispanijoje pradėjo tirpte tirpti.
Dėl tos pačios nelemtos medžioklės į paviršių iškilo ir intymi karaliaus draugystė su vokiečių princese Corinna zu Sayn-Wittgenstein.
Su ja Botsvanoje karalius medžiojo dramblius. Ispanijos ir tarptautinė spauda tuomet paskelbė, kad karalius ir princesė Corinna artimai bendrauja nuo 2006 metų.
Ispanijos karaliaus Juano Carloso sveikata šiuo metu silpna, jis jau beveik nedalyvauja oficialiuose valstybiniuose renginiuosese.
Viešąją tėvo veiklą pamažu perima sosto įpėdinis princas Felipe. Todėl Ispanijoje vis dažniau skamba kalbos apie tai, ar tik nebūtų laikas dabartiniam karaliui Juanui Carlosui perleisti sostą Felipe.
Tačiau monarchijos šalininkai bijo, kad imtis tokios iniciatyvos gali būti pavojinga – vykstant pokyčiams monarchijoje respublikonai gali bandyti pasinaudoti proga ir monarchijos gali visai nelikti.
Todėl, pasak ekspertų, tokiame gležname socialiniame ir ekonominiame kontekste, koks dabar yra Ispanijoje, geriau Juano Carloso nejudinti.
Lyja ant šlapios žemės
„Llueve sobre mojado” (išvertus iš ispanų k. – lyja ant šlapios žemės) – toks ispaniškas posakis puikiai apibūdina dabartinę Ispanijos monarchijos situaciją.
Dabar, kai karališkoji šeima išgyvena blogiausią savo istorijos momentą, vos ne kiekvieną savaitę į paviršių iškyla vis naujų karaliams nepalankių naujienų.
Kovo pabaigoje Ispanijos dienraštis „Mundo” paskelbė, kad Ispanijos karalius iš savo tėvo paveldėtus milijonus laiko Šveicarijos bankuose.
Šiuo metu krizės ir Liaudies partijos korupcijos skandalų krečiamoje Ispanijoje tokia naujiena didelės šlovės karaliui nesuteikė.
„Monarchas taip pat plauna pinigus”, – ne nustebę, bet pasipiktinę komentavo šią naujieną ispanai.
Paskutinis smūgis karūnai – balandžio 8 dieną išleista princo Felipe žmonos 40-metės princesės Letizios pusbrolio Davido Rocasolano knyga „Adios, princesa” (išvertus iš ispanų k. – „Su Dievu, princese”).
Ši knyga – tai šimtai užnuodytų strėlių autoriaus pusseserei, būsimai karalienei Letiziai.
D.Rocasolano atskleidė visas ankstesnio gyvenimo prieš karališkąją santuoką paslaptis, kurias princesė Letizia kaip galėdama slėpė nuo visuomenės.
Buvęs artimas draugas, o dabar aršus priešas princesės pusbrolis viešai skelbia, kad Letizia nuslėpė nuo karališkosios šeimos nėštumo nutraukimą 2002-aisiais per ankstesnę santuoką.
Beje, 2002-aisiais abortai Ispanijoje buvo nelegalūs, išskyrus apsigimimo ir pavojaus motinos gyvybei atvejais.
D.Rocasolano taip pat vadina princesę veidmaine ir diktatore. Pasak jo, nuo tada, kai tapo karališkosios šeimos nare, ji ėmė iš aukšto žiūrėti į savo gimines.
Karališkieji rūmai pareiškė knygos nekomentuosią. Tačiau aišku viena: iki šiol vieninteliai skandalų išvengę Astūrijos princas Felipe ir princesė Letizia dabar atsidūrė kritikų taikiklyje.
Be to, jau keli mėnesiai iš eilės rausvoji Ispanijos spauda tvirtina, kad jie išgyvena sunkią santuokos krizę.
Panašią į tą, kokią krizės smaugiama Ispanija išgyvena dėl savo karališkosios šeimos.
Švelnus skaidrumo įstatymas
Karališkoji šeima jau ėmėsi žingsnių savo skęstančiai valčiai gelbėti. Ligi šiol karališkieji rūmai priešinosi tam, kad valstybė galėtų juos įtraukti į naują skaidrumo įstatymą ir informuoti visuomenę apie lėšas.
Tačiau vos tik pasirodžius naujienoms apie kaltinimus princesei Cristinai paskelbta, kad karališkieji rūmai sutinka iš dalies paviešinti savo apskaitą.
Vis dėlto karaliui bus taikomas švelnus režimas – panašus į tą, kuris taikomas Ispanijos Kongresui, Senatui ir Aukščiausiajam teismui. O tai reiškia, kad bus paviešinta tik dalis bendrųjų išlaidų, pavyzdžiui, kiek karališkieji rūmai per metus skiria administracinėms išlaidoms.
Tad piliečiai, kuriems nepakaks informacijos apie tai, kiek uždirba karaliaus sodininkas, padavėjas ar virėjas ir kiek karalienė bei princesės išleidžia kirpykloje, liks nusivylę.
O į klausimą, kodėl Ispanijos karalius Juanas Carlosas laiko milijoninį savo tėvo paveldą Šveicarijos bankuose, taip ir liks neatsakyta.
