Kai liepos 9-ąją lygiai 15 val. Diana Cazacy ir jos draugas, apimti panikos, paskambino pagalbos numeriu 112, skambutis buvo peradresuotas kalnų gelbėjimo tarnybai „Salvamont“.
Bučedžio kalnuose tą dieną dirbęs Sergiu Frusinoiu iš karto išvyko į gelbėjimo misiją kartu su dviem komandomis. Viena artėjo prie įvykio vietos iš kalno viršaus, kita – iš apačios.
Lokiai retai puola žmones, išskyrus savigynos atvejus, taigi S.Frusinoiu manė, kad laukia paprasti gelbėjimo darbai.
Įvykio vietoje jie rado moters draugą.
Lokys buvo pagriebęs Dianą ir numetęs ją į tarpeklį. Gelbėtojai nusileido virve ir pamatė, kad žvėris stovi virš aukos.
Jis puolė gelbėtojus. Šie gynėsi pipiriniais purškalais, petardomis ir akmenimis, kol atvyko medžiotojas ir šūviu nukovė lokį.
Bet išgelbėti ant pilvo gulinčios merginos, kurios galva buvo įmerkta į upę, jau nepavyko.
Svarbu nepradėti bėgti
„Net jeigu kritimas ar sužeidimai jos nepražudė, tai galėjo padaryti vanduo“, – pasakojo S.Frusinoiu.
D.Cazacy klaida buvo tai, kad susidūrusi su meška ji puolė bėgti. S.Frusinoiu užaugo šiuose kalnuose ir, kaip teigė, yra šimtus kartų susidūręs su galingais gyvūnais, tačiau jokių incidentų neįvyko.
Standartinis patarimas būtų vaikštant meškų teritorijoje kelti triukšmą.
Jei susidūrėte su žvėrimi, stovėti tyliai ir ramiai, tada lėtai atsitraukti.
Kaip ir su šunimi, blogiausia, ką galite padaryti, tai bėgti, nes jis tikrai vysis.
Atėjus prie pėsčiųjų tako, kuriuo tą dieną ėjo Diana, pasidaro aišku, ką veikė lokys. Ten stovi trys dideli komunalinių atliekų konteineriai. Atviri, aplink vieną jų – grotų likučiai. Vienas apverstas, o dideliame plote mėtosi pūvantis maistas, skardinės ir plastikas.
Šioje Karpatų kalnų atkarpoje, kuri yra vienas paskutinių laukinių regionų Europoje, gyvena apie 8000 lokių.
Jų buveines nuolat ardo miškų kirtimas, miestų plėtra ir turizmas.
Nustatė, kiek sumedžioti
Netoliese esančiame Buštenio mieste 19 val. ateina pranešimas apie mešką gatvėje. Supykę vietiniai teigė, kad bijo naktį grįžti namo.
Atvykus policijai gyventojai priekaištauja, kad pareigūnai daro per mažai.
„O ką jūs norite, kad mes darytume?“ – klausia jaunas policininkas.
„Pasirūpinkite mūsų saugumu!“ – šaukia vienas vyras.
Bet naujas įstatymas medžioti lokius jau įsigaliojo. Buvęs aplinkos ministras Barna Tanczosas pristatė šį projektą, kurį priėmė Deputatų rūmai ir patvirtino prezidentas Klausas Iohannisas. Numatyta per ateinančius 18 mėnesių leisti sumedžioti iki 500 lokių.
„Meškų populiacija Rumunijoje didėja kasdien, kas mėnesį, kasmet, todėl jei nieko nedarysime, turėsime tūkstančius, dešimtis tūkstančių meškų, o tai nėra gerai nei žmonėms, nei žvėrims, – kalbėjo B.Tanczosas. – Turime įvesti kontrolę. Reikalinga pusiausvyra tarp žmonių ir lokių, konfliktų ir kontaktų.“
Svarbu šalinti priežastis
Tačiau ne visi su tuo sutinka. Pasak Pasaulinio gamtos fondo Stambiųjų plėšrūnų skyriaus vadovo Cristi Remuso Pappo, naujasis įstatymas niekaip nepagerins padėties, gali ją dar labiau pabloginti.
Pripažįstama, kad probleminių lokių skaičius auga, tačiau tikslios statistikos, kiek iš viso jų yra, nepateikiama.
Bet kuriuo atveju, anot C.R.Pappo, ne skaičius yra svarbiausia: „Turime šalinti pagrindines konfliktų priežastis pradedant masiniu lokių šėrimu netoli gyvenviečių ir palei kelius turistinėse vietovėse.“
Nuo komunistinių laikų medžiotojų asociacijos pagal įstatymą privalėjo šerti meškas – iš pradžių tai buvo daroma tam, kad jas būtų lengviau nušauti ir kad gyvūnai nepatektų į miestus, o dabar tai iš dalies daroma dėl kelionių organizatorių, kurie nori užtikrinti, kad jų klientai pamatys žvėris.
Socialiniuose tinkluose gausu vaizdo įrašų, kuriuose turistai šeria meškas iš savo automobilių.
Ateityje taip besielgiantiems asmenims ketinama numatyti baudas.
Mato kelias problemas
Baile Tušnado vietovėje ekskursijų organizatorius Janosas Szinas prižiūri keletą meškų šėryklų. Įsitaisęs pakeltoje slėptuvėje už didelio lango jis iš maišo pabarsto kukurūzų.
Netrukus ateina lokiai – dvi patelės, viena su trimis jaunikliais. Po kurio laiko pasirodo didelis patinas ir kiti išsilaksto.
Šėrimo lovys maskuoja svarstykles – ant jų užlipus lokiui matyti, kad jo svoris – 240 kg.
J.Szino nuomone, naujasis medžioklės įstatymas yra blogas, nes taip bus nužudyti ne tie lokiai – stambūs patinai, kurie sau ramiai gyvena kalnuose.
Jie padeda išlaikyti mažą meškų populiaciją, nes patys žudo jauniklius, kad galėtų poruotis su motinomis.
Pasak J.Szino, kita problema yra brakonieriai, kurie bando pavogti meškų jauniklius.
Jis baiminasi, kad medžiotojai iš viso pasaulio dabar plūstelės į Rumuniją – vienintelę vietą, kur jie gali gauti tokius trofėjus: meškos kailį ir kaukolę, kuriuos pakabins ant sienos.
Miestelis rado problemos sprendimą
Vieną lokių elgesio kontrolės projektą sėkmingai įgyvendino Baile Tušnado miestelis Transilvanijoje. „2021-aisiais sulaukėme 220 pranešimų apie pastebėtas meškas. Šiemet kol kas – tik trijų“, – sakė meras Zsoltas Butyka.
Savivaldybė nupirko 14 tvarkingų nerūdijančiojo plieno nuo žvėrių apsaugotų konteinerių, miestelyje iškirto 50 vaismedžių, kurių vaisiai traukia lokius, ir reguliariai vykdė visuomenei skirtą informavimo apie meškas kampaniją. Šalia rotušės kabančiame plakate rašoma: „Jei šeri lokį, užmuši lokį.“
Baile Tušnadas yra pagrindiniame lokių migracijos kelyje per Olto upės slėnį, tačiau dabar jie aplenkia miestelio pakraščius. „Žvėrys suprato, kad čia nieko neras“, – sakė meras.
Parengta pagal BBC inf.
