Šios Camponotus floridanus skruzdėlės yra tiktai antrasis pasaulyje žinomas gyvūnas, kuris tai geba daryti – po žmonių.
Jos identifikuoja kitų savo veislės individų žaizdas ir gydo valydamos arba amputuodamos galūnes.
Viurcburgo universiteto Vokietijoje elgsenos ekologo Eriko Franko vadovaujama komanda praėjusiais metais nustatė, jog Afrikos skruzdžių Megaponera analis rūšis gali gydyti užkrėstas savo rūšies vabzdžių žaizdas antimikrobine medžiaga, gaminama jų liaukose.
Camponotus floridanus neturi analogiškų liaukų, tad tyrėjai norėjo išsiaiškinti, kaip ši rūšis tvarkosi su kolonijos narių žaizdomis.
Konkrečiai nagrinėti dviejų tipų kojų žaizdų gydymo metodai: ant šlaunies ir ant blauzdos.
Eksperimentų metu buvo pastebėta, kad šios skruzdės savo lizdo narių šlaunų sužeidimus gydė valydamos žaizdas burna ir amputuodamos koją ją perkąsdamos, o blauzdos žaizdas tik valydavo.
Atlikus šlaunies amputaciją šių skruzdėlių išgyvenamumas pagerėjo nuo mažiau nei 40 proc. iki 90–95 procentų, o blauzdos sužalojimų atveju išgyvenamumas po žaizdų valymo pašoko nuo 15 iki 75 proc.
Ištyrę skruzdėles mikrokompiuterine tomografija mokslininkai spėja, kad dėl kraują pumpuojančių šlaunies raumenų pažeidimo sulėtėja kraujotaka. Tai reikštų, kad užtrunka ilgiau, kol užterštas kraujas išsisklaido organizme, tad skruzdėlės turi pakankamai laiko galūnei amputuoti.
Skruzdėlių blauzdos turi palyginti nedaug raumeninio audinio, tad infekcijos gali plisti greičiau. Tai reiškia, jog amputavimas užtruktų pernelyg ilgai, kad skruzdėlės sustabdytų kenksmingų bakterijų plitimą, tad vietoj to jos sutelkia dėmesį į žaizdos valymą.
„Skruzdėlės sugeba identifikuoti žaizdą, pamatyti, ar ji infekuota, ar sterili, ir atitinkamai gydyti. Vienintelė medicinos sistema, galinti su tuo varžytis, būtų žmogiškoji“, – sakė E. Frankas.
Dabar tęsiami tyrimai su kitomis skruzdėlių rūšimis, neturinčiomis specialių antimikrobinių liaukų: aiškinamasi, ar jos irgi geba atlikti operacijas.
Parengta pagal „Live Science“ inf.
