Identiški dvyniai tapo bandomaisiais triušiais: ką valgyti sveikiau – daržoves ar mėsą ir pieno produktus?

35-erių broliai Turneriai paprastai leidžiasi į nuotykius visame pasaulyje – pavyzdžiui, irkline valtimi yra perplaukę Atlantą, tačiau pastaruoju metu jie savo, kaip genetiškai identiškų dvynių, savybes panaudojo mokslo labui.

Londono karališkojo koledžo Dvynių tyrimų ir genetinės epidemiologijos katedroje Turneriai 12 savaičių laikėsi dviejų skirtingų dietų: Hugo valgė tiktai veganišką maistą, o Rossas toliau neatsisakė mėsos ir pieno.

„Norėjome pasinaudoti šių žmonių, kurie yra genetiniai klonai, modeliu, kad galėtume patikrinti mitybos ir fizinio aktyvumo poveikį bei tai, kaip šie asmenys reaguoja į skirtingą maistą“, – aiškino tyrimui vadovavęs Karaliaus koledžo epidemiologas profesorius Timas Spectoras.

Skirtumai buvo nežymūs, tačiau reikšmingi. Palyginti su mėsą valgančiu Rossu, veganui Hugo smarkiai sumažėjo cholesterolio kiekis ir labai padidėjo atsparumas 2-ojo tipo diabetui. Hugo teigė, kad pirmąsias kelias savaites jam sunkiai sekėsi laikytis veganiškos dietos, nes labai norėjosi mėsos ir sūrio, bet galiausiai jis priprato ir jautėsi energingesnis.

Pažymėtina, jog veganiška dieta buvo susijusi su pastovesniu cukraus kiekiu kraujyje ir energijos kiekiu, o mėsos valgymas lėmė didesnius energijos pakilimus ir nuosmukius.

Įdomu tai, kad veganiškos dietos metu labai sumažėjo žarnyno bakterijų įvairovė, o mėsos ir pieno dietos metu ji išliko stabili. Teoriškai tai reiškia, kad veganas Hugo potencialiai galėjo būti jautresnis ligoms, palyginti su Rossu.

Didesnio masto studijos atskleidė netikėtų įžvalgų apie žarnyno bakterijas ir tai, kaip žmonės reaguoja į maistą. 2019 m. tos pačios Londono karališkojo koledžo mokslininkų grupės atliktas tyrimas parodė, kad žmonių reakcija į vienodus maisto produktus yra unikali, – net ir identiškų dvynių. Nepaisant to, kad valgo tuos pačius patiekalus, vienų žmonių kraujyje smarkiai padidėja cukraus ir insulino kiekis – tai siejama su svorio didėjimu ir diabetu, – o kitų žmonių kraujyje išlieka riebalų kiekis, didinantis riziką susirgti širdies ligomis.

Tai greičiausiai lemia žarnyno mikrobiomas – trilijonai bakterijų, gyvenančių mūsų organizme. Nors genetika vaidina svarbų vaidmenį perdirbant maistą, žarnyno mikrobiomas taip pat reikšmingas, nes daro įtaką maisto skaidymui. Kadangi mikrobų kolonijos sudėtis skiriasi priklausomai nuo žmogaus, skiriasi ir individuali reakcija į tą patį maistą.