Judėjimas už gyvenimą be vaikų įgauna pagreitį: juos ne tik palaiko, bet ir kritikuoja

2024 m. rugsėjo 6 d. 11:47
Nuo nuomonės formuotojų, sąmoningai pasirinkusių neturėti vaikų, iki interneto grupių, vienijančių žmones, kurie nenori tapti tėvais, – akivaizdu, kad judėjimas už gyvenimą be vaikų klesti. Tačiau didėjant šių idėjų populiarumui garsėja ir jų kritika.
Daugiau nuotraukų (2)
Viename Marcelos Munoz pasidalintų vaizdo įrašų matyti, kaip 27 metų moteris šoka saulėtame parke vilkėdama džinsinius šortus ir avėdama sportbačius. Ši iš pirmo žvilgsnio nerūpestinga ir su niekuo nesusijusi žinutė socialiniame tinkle yra puikus jos misijos švęsti gyvenimą be vaikų pavyzdys.
„Childfree Millennial“ paskyrų socialiniuose tinkluose „TikTok“, „Instagram“ ir „YouTube“ savininkė M.Munoz yra viena iš daugybės nuomonės formuotojų, kuriančių turinį žmonėms, nenorintiems susilaukti vaikų.
„Kai manęs paklausia, kodėl neturiu vaikų, atsakau: „Todėl, kad nenoriu“, – kalbėjo smulkiojo verslo savininkė M.Munoz iš Kanzaso. Jos manymu, vaikai trukdytų leistis į spontaniškas keliones, eiti į sporto treniruotes ar mėgautis tingiomis dienomis, ir juokauja: „Jeigu staiga jūs užsimanėte vaiko, eikite pasnausti. Jeigu pogulis jums patiko, neturėkite vaikų.“
M.Munoz pasakojo: „Daugybę kartų girdėjau vaikų turinčius savo draugus sakant: „O varge, šiąnakt pamiegojau tik dvi valandas, nes mano vaikai apsivėmė ir turėjau viską valyti.“ Manęs toks gyvenimas visiškai netraukia.“
Vis daugiau žmonių didžiuojasi tuo, jog yra bevaikiai, ir noriai diskutuoja apie tokį apsisprendimą. Bet visuomenės požiūris į pasirinkusius neturėti atžalų keičiasi daug lėčiau.
Situacijos – skirtingos
Nenorinčius tapti tėvais vienijančios interneto bendruomenės savo narius apibūdina kaip žmones, kurie sąmoningai nusprendė niekada neturėti vaikų.
Toks apibrėžimas išskiria juos iš kitų grupių: žmonių, kurie šiuo metu neturi atžalų, bet nori susilaukti jų ateityje, bei tų, kurie nori, bet negali turėti vaikų.
Pastarajai grupei priklauso asmenys, kurie susidūrė su vaisingumo ar kitomis medicininėmis problemomis arba buvo paveikti socialinių aplinkybių, pavyzdžiui, laiku nesutiko tinkamo partnerio.
Bet, kaip aiškino Konektikuto universiteto (JAV) komunikacijos docentė Elizabeth Hintz, daugumoje mokslinių tyrimų visi vaikų neturintys asmenys dažniausiai sujungiami į vieną grupę. Tai neleidžia nagrinėti pasirinkusių neturėti vaikų ir jų turėti negalinčių žmonių labai skirtingų patirčių ir jausmų. Be to, trukdo rinkti ilgalaikius lyginamuosius duomenis apie kurią nors konkrečią grupę.
Nepaisant to, pasak E.Hintz, socialinių tinklų amžiuje etiketė „bevaikis“ įgauna naują reikšmę, nes šiuo žodžiu save pradėjo vadinti asmenys, pasirinkę neturėti vaikų.
Kad vis daugiau žmonių sąmoningai nutaria neturėti vaikų, patvirtina ir kai kurie tyrimai. 2021 m. JAV atlikta apklausa parodė, kad maždaug 44 proc. 18–49 metų asmenų mano, jog jie niekada neaugins atžalų. 2018 m. tokį atsakymą pateikė 37 proc. respondentų.
Daugiau nei pusė patekusiųjų į šią grupę atsakė, kad tai lemia paprasčiausias atsisakymas turėti atžalų, o ne kokie nors kiti veiksniai, pavyzdžiui, sveikatos problemos arba nenoras auginti vaiko neturint partnerio.
2020 m. tyrimas Anglijoje ir Velse parodė, kad daugiau nei pusė 35–44 metų britų, kurie neturi vaikų, niekuomet ir neplanuoja jų turėti.
Vertina daug aplinkybių
E.Hintz tikina, kad priežastys, dėl kurių Tūkstantmečio ir Z kartų asmenys renkasi neturėti vaikų, yra labai įvairios, tačiau galima įžvelgti kelias bendras tendencijas.
„Yra žmonių, kurie anksti supranta, kad nenori vaikų, ir niekada nuomonės nepakeičia. Tačiau yra ir tokių, kurie sprendimą priima vėliau, o vėliau šis pasirinkimas tampa jų tapatybės dalimi.
Dar yra žmonių, kurie niekada tvirtai neapsisprendžia, ar nori vaikų, taigi jų nuomonė gali kisti“, – pasakojo E.Hintz.
Londone gyvenanti 31 metų socialinių tinklų vadybininkė Ciara O’Neill tvirtai priskiria save pirmajai kategorijai: „Aš niekada nenorėjau turėti vaikų ir niekada nemačiau savęs kaip būsimos motinos.
Tikrai nemanau, kad turiu kokį nors motinišką troškimą daugintis.“
Moteris tikina, kad vaikinas, su kuriuo ji kartu jau trejus metus, yra tokios pat nuomonės. Pora mano, kad susilaukus vaikų jiems būtų sunkiau keliauti arba dirbti užsienyje.
Ispanijoje dirbanti anglų kalbos mokytoja Cristina Garcia Trapero sprendimą neturėti vaikų priėmė laipsniškai: „Kai buvau paauglė ir jaunuolė, mąsčiau apie vaikus, bet tik todėl, kad tai, mano požiūriu, darė visi.“
Šiuo metu vieniša 32 metų moteris tvirtina, kad terminą „bevaikė“ priėmė prieš porą metų, kai suprato, jog negali įsivaizduoti savęs kaip motinos: „Man patinka tyla ir vienatvė, o jeigu susilaukčiau vaikų, to netekčiau.“
C.Garcios Trapero sprendimui įtakos turėjo ir klimato kaita bei situacija pasaulyje. Tai populiarėjanti tendencija: 2021 m. atliktame tyrime 9 proc. vaikų neturinčių žmonių pasaulinę padėtį įvardijo kaip priežastį, dėl kurios jie tikriausiai neturės vaikų, o 5 procentai nurodė susirūpinimą aplinka.
Airijos psichoterapeutė Margaret O’Connor daugiausia dirba su klientais, kurie negali apsispręsti, ar nori turėti vaikų, ar ne. Taip pat veda tinklalaidę „Ar vaikai man?“.
Jos teigimu, tokiam sprendimui vis daugiau įtakos turi ir praktinės bei finansinės abejonės, pavyzdžiui, tai, kad daug jaunų žmonių gyvena nuomojamame būste, neturi nuolatinio darbo ir gauna tik ribotą prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų.
„Jeigu labai norite susilaukti kūdikio, šias problemas galima spręsti – galite persikraustyti arba susirasti kitą darbą“, – aiškino specialistė.
Tačiau vis daugiau jaunų žmonių, kurie nėra tikri, ar nori tapti tėvais, nebeklausia savęs, ką tiksliai ryžtųsi paaukoti dėl šeimos. Tai vienas pagrindinių jaunimo skirtumų, palyginti su senesnėmis kartomis, kurios buvo linkusios laikytis visuomeninių normų ir kurdavo šeimas nepaisydami kylančių sunkumų.
M.O’Connor teigė, kad įtakos turi ir didėjantis suvokimas apie galimą fizinę ir psichinę žalą, kuri gali kilti kuriant šeimą: „Moterys, su kuriomis dirbu, atsižvelgia į nėštumo ir gimdymo poveikį sveikatai, taip pat į gebėjimą fiziškai ir protiškai įsitraukti į tėvystę. Vienas svarbesnių veiksnių yra ir tai, ar žmonės gyvena šalia savo šeimos ir draugų.“
Lekia ir kritikos strėlės
M.Munoz pažymi, kad karta, kuri užaugo dalindamasi savo gyvenimu socialiniuose tinkluose, iš pradžių nenorėjo garsiai kalbėti apie sprendimą nekurti šeimos. Pastaruoju metu situacija ėmė kisti.
Vis daugiau žmonių išdrįsta kalbėti apie savo patirtį, nes mato, kaip kiti sąmoningai pasirinkusieji neturėti vaikų drąsiai dalijasi savo mintimis.
„Kai susikūriau „Instagram“ paskyrą, buvo gal trys ar keturi kiti tokio pobūdžio puslapiai. Bet dabar, praėjus dvejiems metams, jų yra šimtai, – sakė M.Munoz. – Akivaizdu, kad tai tapo judėjimu – sekėjų ir peržiūrų yra milijonai.“
M.Munoz kuriami vaizdo įrašai yra paprasti ir komiški, bet moteris sako, kad ši tema vis dar kelia daug gilesnių diskusijų apie tam tikrą spaudimą, kurį patiria žmonės, pasirinkę neturėti vaikų. Pavyzdžiui, kai kurie jos sekėjai žino, kad nenori vaikų, bet mano, jog taip jie rizikuoja prarasti draugystę arba nuvilti savo tėvus.
„Aš nemėgstu veltis į diskusijas arba ginčus dėl dalykų, kurie man rūpi. Todėl humoras man tapo puikia priemone kalbėti apie savo pasirinkimą, – tikino M.Munoz. – Visų savo „YouTube“ vaizdo įrašų pabaigoje sakau: „Tai tavo gyvenimas, tavo sprendimai, gyvenk taip, kaip nori. Negyvenk tokio gyvenimo, kokio nori tavo mama. Nedaryk to, ką tavo geriausia draugė nori, kad darytum. Nedaryk to, ko nori tavo kaimynas.“
Ekspertai teigia, kad nuomonės formuotojų ir internetinių bendruomenių, palaikančių gyvenimą be vaikų, bumas rodo visuomenės normų kismą.
Anot E.Hintz, vis daugiau žmonių randa turinio kūrėjų, kurie sutinka su jų nuomone. Tai lėmė daugybė veiksnių.
Svarbiausia – vaikų neturintys asmenys supranta, kad nėra vieni: galbūt jie turi tokių pažįstamų savo draugų rate, o gal atranda šiuos žmones internete.
E.Hintz mano, kad tam įtakos turėjo ir pandemija, išryškinusi iššūkius, su kuriais susiduria tėvai. Kai jie pradėjo atvirai kalbėti apie problemas, susijusias su mokymu namuose, darželių uždarymu, COVID-19 sukeltais finansiniais keblumais, staiga atsirado saugus fonas pokalbiui apie gyvenimo be vaikų privalumus.
Tačiau E.Hintz taip pat pabrėžia, kad nenorinčių vaikų kūrėjų turinys vis dar sulaukia daug kritikos ir už šios bendruomenės ribų. Tai rodo, kad tokį sprendimą priėmę žmonės dažnai lieka nesuprasti. M.Munoz turinys sulaukia žiaurių komentarų, kad ji yra prieš vaikus ir savanaudė. Skaudina ir tie, kurie netiki, kad jos propaguojamas gyvenimo būdas leis nugyventi visavertį gyvenimą.
„Daugelis tėvų tiesiog nesupranta, kad tai buvo mano sąmoningas pasirinkimas. Jiems atrodo, kad aš menkinu sprendimą turėti vaikų, – sakė M.Munoz. – Jie iškart pradeda gintis sakydami, kad aš to pasigailėsiu, kad mirsiu viena, kad niekas manimi nesirūpins senatvėje ir kad niekuomet nepatirsiu tikrosios meilės.“
Krikščionė M.Munoz tikina, kad ją kritikuoja ir kai kurie jos religinės bendruomenės nariai: jiems atrodo, kad taip moteris atmeta Biblijoje pabrėžiamą dauginimosi svarbą. Kiti kaltina ją savo Lotynų Amerikos kilmės naikinimu: „Žmonės man sako: „Tai tavo kultūra, tavo tradicijos, tu privalai jas perduoti iš kartos į kartą!“
Kitoks gyvenimo kelias
Daugelio bevaikių aktyvistų pagrindinis tikslas – padėti Tūkstantmečio ir Z kartų vaikams geriau suprasti, kaip galėtų atrodyti jų alternatyvus gyvenimo kelias.
„Tai vis dar nėra sprendimas, kurį priima dauguma. Jis kitoks ir dėl to kiek baugus, – tikino psichoterapeutė M.O’Connor. – Pastebiu, kad vaikų nenorintys asmenys patiria didesnį spaudimą nugyventi nuostabų, žavingą ar filantropišką gyvenimą, padaryti ką nors labai reikšminga.“
Todėl specialistė tikisi, kad jos tinklalaidė, socialinių tinklų turinys ir konsultacijos padės žmonėms suprasti, jog gyvenimas be vaikų gali būti ir įprastas kasdienis gyvenimas, tik neturint vaikų: „Galbūt imsitės savanorystės. Gal tapsite svarbia pagalba savo draugams bei šeimai. Bet reikia imtis tik to, kas svarbu jums, ko jūs tikrai norite.“
Vis dar neaišku, kokią įtaką judėjimas už gyvenimą be vaikų turės ateities kartų sprendimui kurti šeimą ir bendram požiūriui į žmones, apsisprendusius niekada neturėti atžalų.
M.O’Connor pabrėžia, kad dauguma gyvenimo be vaikų šalininkų tiki, jog kiekvienas turi teisę į sprendimą, ir tikrai nebando įtikinti kitų neturėti atžalų.
Psichoterapeutė viliasi, kad augančios interneto bendruomenės padės daugybei neapsisprendusiųjų geriau suprasti galimus pasirinkimus, o jau nutarusiems likti be vaikų suteiks daugiau įrankių mėgautis savo gyvenimo būdu.
E.Hintz įsitikinusi, kad ateityje vis daugiau žmonių nutars neturėti vaikų.
Ji mano, kad tai padės kovoti su stigma, jog bevaikiai yra savanaudiški ir nelaimingi, nes tie, kurie turi arba nori vaikų, savo aplinkoje natūraliai susidurs su bevaikiais, kurie gali padėti sugriauti šį mitą.
Visuomenės pokytis priklausys ir nuo platesnių veiksnių, ypač konkrečios vietovės politinio, žiniasklaidos ir religinio klimato. Pavyzdžiui, konservatyvaus, krikščioniško ir teisės į abortą nepalaikančio priemiesčio gyventojų požiūris į vaikų nenorinčius asmenis gali kisti ne taip greitai kaip tų, kurie gyvena didesniuose, liberaliuose miestuose.
Tačiau nuomonės formuotoja M.Munoz teigia, kad jau galima pasidžiaugti populiarumu, kurio sulaukia judėjimas už gyvenimą be atžalų: „Aš matau vis daugiau straipsnių apie žmones, neturinčius vaikų. Atsiranda daugiau paskyrų, kuriasi „YouTube“ kanalai. Tai mane džiugina. Nediskriminuoju auginančiųjų vaikus – turiu daugybę draugų, kurie yra tėvai.
Bet man patinka, kad žmonės labiau apmąsto tėvystę. Tai nebėra dalykas, kuris visiems atrodo privalomas.“
Ir dalijasi patirtimi, ir padeda
Viena pora, kuri tikisi tapti laimingo gyvenimo be vaikų vyresniame amžiuje pavyzdžiu, yra sužadėtiniai 46 metų Veronica Prager ir 51 metų Rickas Grimesas. Teksaso sostinėje Ostine gyvenantys amerikiečiai įkūrė „Childfree Connection“ interneto bendruomenę ir su jos nariais dalijasi mintimis apie tai, ką patiria 30–40 metų ir vyresni žmonės, apsisprendę neturėti atžalų. „Socialiniuose tinkluose yra daugybė panašių įrašų: „Verčiau būčiau klube nei rūpinčiausi vaiku.“ Žinoma, tokia nuomonė turbūt gali būti svarus argumentas neturėti vaikų jaunesniame amžiuje. Bet ateina laikas, kai nustoji vaikščioti į klubus“, – teigė V.Prager.
Šiuo metu pora dažnai plaukioja baidarėmis, prižiūri savo šunis ir mėgaujasi lanksčiomis darbo iš namų galimybėmis. Nors niekada nenorėjo turėti vaikų, jie mėgsta leisti laiką su savo sūnėnais ir dukterėčiomis, o jų kuriamas turinys siūlo patarimų, kaip palaikyti santykius su artimais draugais ir šeimos nariais, kurie yra tėvai. „Daugybėje paskyrų vaikai dažnai pašiepiami. Lyg bandoma įrodyti, kad bevaikiai gyvena geriau nei turintys atžalų. Mes kitokie – tiesiog norime parodyti, kaip atrodo mūsų gyvenimas“, – tikino R.Grimesas.
Pora taip pat aptaria praktinius ir finansinius klausimus, įskaitant, kaip planuoti išėjimą į pensiją, kai neturi vaikų. „Senatvė kelia nemažai baimių ir klausimų: „Kas manimi pasirūpins? Kaip atrodys mano ateitis?“ Kadangi dabar patys su tuo susiduriame, dalijamės patirtimi su mūsų bendruomene“, – pasakojo V.Prager.
„Childfree Connection“ netgi siūlo pagalbą nariams, kurie vis dar svyruoja, ar tikrai nenori turėti vaikų. „Pasitaiko dienų, kai savo pasirinkimu nė kiek neabejoji, o kitą dieną staiga atsiranda baimė, kad neleidi sau patirti kažko įspūdingo, – atviravo R.Grimesas. – Svarbu suvaldyti šį vidinį konfliktą, tad daugeliui prireikia pagalbos.“
Parengta pagal BBC inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.