Vietinių kritikuojama Paryžiaus merė įveikė ne vieną krizę: turėjo rūpesčių ir dėl olimpinių žaidynių

Paryžiaus merė yra atsakinga už daugiau nei du milijonus gyventojų, 10 mlrd. eurų biudžetą ir daugiau nei 50 tūkst. savivaldos darbuotojų. Jos gyvenimas sukasi tarp globalių problemų ir socialinių negandų, iškilmingų pareigų ir smulkių skandalų, netikėtų krizių ir biurokratinio oficialumo kasdienybės.

Šių metų pradžioje A.Hidalgo surengė referendumą dėl didelių automobilių stovėjimo mokesčių padidinimo, susidorojo su streiku, dėl kurio buvo uždarytas Eiffelio bokštas turistams, ir atrėmė policijos pasipriešinimą planams Trokadero aikštę paskelbti pėsčiųjų zona.

Ji taip pat turėjo kovoti su savo politine varžove Rachida Dati, kuri buvo paskirta kultūros ministre.

A.Hidalgo savo dabartinės kadencijos metu turėjo daug rūpesčių dėl artėjančių olimpinių žaidynių.

Ji net buvo asmeniškai apklausiama nacionalinės finansų prokuratūros po kaltinimų, kad piktnaudžiavo viešosiomis lėšomis, kai spalio mėnesį nuvyko į Taitį apžiūrėti ten esančios olimpinės banglenčių sporto varžybų vietos, o vėliau privačiai lankėsi pas savo dukrą, kuri gyvena netoliese esančioje saloje.

Tai buvo dar viena sunki savaitė? „Tai buvo niekis, palyginti su kitomis. Kasmet žmonės bando ką nors sugalvoti. Teisėjas norėjo gauti paaiškinimą, pateikėme jiems visus dokumentus“, – atsiduso politikė.

Artimi žmonės kalba apie jos gyvybingumą ir nenuilstamą entuziazmą.

Tačiau po 20 metų buvimo viešumoje ji tapo labai atsargi. Prancūzų žurnalistai net skundžiasi, kad ji turi „langue du bois“ (išvertus iš prancūzų k. – medinį liežuvį) ir linkusi saugiai pasilaikyti žinias sau.

„Taip, sunku būti meru, – sakė A.Hidalgo. – Paryžiaus mero postas yra svarbus ir aš esu pirmoji moteris, jį užėmusi. Bet aš turiu viziją. Man neužtenka tiesiog būti čia ir sakyti: „O Dieve, taip sunku, nes aš esu moteris!“ Todėl aš visada kovoju su priešininkais“, – pareiškė A.Hidalgo.

Aplinkosaugai išskirtinį dėmesį rodanti Paryžiaus merė per savo vadovavimo metus miestą pavertė dviračių takų, atvirų pėsčiųjų erdvių, žaliuojančių pakraščių miestu. Automobilių skaičius ir oro tarša per dešimtmetį sumažėjo daugiau nei 40 procentų. Dabar Paryžiuje yra 1400 km dviračių takų, palyginti su maždaug 200 km 2001 metais.

A.Hidalgo koordinavo atsaką į islamistų teroristinius išpuolius „Charlie Hebdo“ redakcijoje ir koncertų salėje „Bataclan“ 2015 m., taip pat gaisrą, nusiaubusį Dievo Motinos katedrą 2019 m., ji nepaisė vyriausybės politikos ir dalijo veido kaukes COVID-19 pandemijos metu.

Tačiau vos paminėjus jos vardą paryžiečiams atsakymas dažnai būna toks: „Hidalgo? Visi jos nekenčia!“

Nepaisant visko, A.Hidalgo didžiuojasi galėdama pabrėžti, kad šios vasaros žaidynės iki šiol bus labiausiai aplinką tausojančios. Dauguma renginių bus rengiami esamose arenose mieste.

„Stadionas yra miestas“, – sakė A.Hidalgo. Priešais Eiffelio bokštą vyks paplūdimio tinklinio, Santarvės aikštėje – BMX dviračių ir riedlenčių varžybos.

Nauji projektai, įskaitant krepšinio areną, kuri padės atkurti šiaurinį Paryžiaus rajoną, ir olimpinis kaimelis buvo pristatyti laiku ir beveik neviršijant biudžeto.

Senos upė buvo valoma ir po šimtmetį trukusio draudimo merė tikisi, kad po žaidynių paryžiečiai galės joje maudytis.

„Myliu gyvenimą. Mėgstu vaikščioti po kalnus. Mėgstu plaukioti. Nėra lengva gyventi ne tokį įprastą gyvenimą, bet stengiuosi būti normali. Aš pati apsiperku parduotuvėse“, – kalbėjo merė.

Paryžiaus merė, kurios visas vardas yra Ana Maria Hidalgo Aleu, gimė 1959 m. Pietų Ispanijoje. Per pilietinį karą jos senelis pabėgo į Prancūziją, o grįžęs buvo pasmerktas mirti Francisco Franco režimo. Jos tėvas neturėjo galimybės gauti tinkamo išsilavinimo.

Septintojo dešimtmečio pradžioje jis persikėlė į Prancūziją, susirado darbą fabrike, o savo šeimą apgyvendino Liono darbininkų klasės rajone, kur užaugo A.Hidalgo ir jos sesuo Mary.

A.Hidalgo gaudavo gerus pažymius mokykloje, Liono universitete studijavo socialinę teisę, įsimylėjo ir būdama vos 20 metų susituokė su savo pirmuoju vyru Philippe’u Jantet – bendramoksliu ir politiniu aktyvistu. Jie susilaukė vaikų – Matthieu ir Elsos.

Ji pradėjo karjerą kaip darbo inspektorė, išmokusi atsilaikyti vyriškoje fabrikų ir kasyklų aplinkoje su nuolaidžiais vietos politikais.

Po to, kai A.Hidalgo ir Ph.Jantet išsiskyrė, būsimoji merė sutiko savo antrąjį ir dabartinį vyrą Jeaną Marcą Germainą. Tada jie abu dirbo Darbo ministerijoje. „Ji buvo atsakinga už profesinį mokymą, aš – už užimtumą“, – atskleidė J.M.Germainas.

Vyro teigimu, jam padarė įspūdį Anne pozityvumas ir stiprybė. Jie kartu susilaukė sūnaus Arthuro. A.Hidalgo pastojo paskutiniais kampanijos mėnesiais, kai siekė Paryžiaus vicemero posto.

J.M.Germainas sakė, kad tai buvo jos pirma neįtikėtina pergalė: „Nieko jai nebuvo duota. Niekada. Kiekviename jos karjeros žingsnyje visuomet buvo taip pat. „Elle fonce“, kaip sakoma prancūziškai, – ji to nori.“

Kai 2001 m. gruodį gimė Arthuras, A.Hidalgo neišėjo motinystės atostogų.

„Dar blogiau – vakare prieš Arthuro gimimą ji laukė partijos balsavimo“, – prisiminė vyras.

A.Hidalgo yra pasakiusi: „Tai yra kaip važiavimas dviračiu: jei neminsi pedalų, tu nukrisi.“

Daugeliu atvejų A.Hidalgo, kaip merės, įvaizdis yra susietas su dviračiais. Ji paskelbė karą transporto eismui Paryžiuje, numatydama iki 2020 m. išguiti iš miesto dyzelinius automobilius (dabar data nukelta į 2025 m.) ir visus dujomis varomus automobilius iki 2030 m.

Įveikus prieštaravimus ir teismo sprendimą jai pavyko pašalinti transporto eismą iš dešiniojo Senos kranto. Tačiau įspaustas į siauresnes eismo juostas automobilių judėjimas tik pablogėjo.

Vairuotojai ir žmonės, gyvenantys už žiedinio kelio, dėl nuolatinių spūsčių yra įsiutę: jie vadina A.Hidalgo staliniste, raudonąja khmere ar čigonų baronu, kuris iš Paryžiaus daro disneilendą.

Anot kritikų, miestas tapo purvinas, netvarkingas ir pilnas žiurkių. Vykdomas dujų ir vandens vamzdynų infrastruktūros atnaujinimas reiškia, kad gatvės nuolat kasinėjamos.

Sprendimas nekilnojamojo turto mokestį padidinti 52 procentais ir miesto skolų našta rodo, kad ji per daug pinigų išleidžia miestui žalinti.

Su grotažyme #SaccageParis („griaunamas Paryžius“) supykę paryžiečiai skelbia nuotraukas, kuriose užfiksuoti kelio darbai ir medžių papėdės su balomis, cigarečių nuorūkomis, šiukšlėmis ir šunų išmatomis.

„Manau, mano įsitikinimai, politika, veiksmai geriausiai atspindi tai, ką darau kaip merė, – sakė A.Hidalgo. – Suprantu, kad žmonės daug kalba ir sako, jog Paryžiaus meras yra kaip velnias.

Bet tai ne tie paryžiečiai, kurie gyvena Paryžiuje ir balsavo už mane.“