Ukrainos šiaurėje esančioje Černobylio atominėje elektrinėje 1986 m. balandį įvyko katastrofa, pavertusi aplinkines vietoves radioaktyviausia zona Žemėje. Iki šiol radiacijos lygis išlieka aukštas.
Nustatyta, kad 30 km spinduliu aplink elektrinę gyvenantys gyvūnai fiziškai ir genetiškai skiriasi nuo savo gentainių kitose pasaulio dalyse. Niujorko universiteto mokslininkai ištyrė šiame regione besiveisiančius mikroskopinius kirminus siekdami išsiaiškinti, kokį poveikį DNR daro lėtinė radiacija.
„Černobylis buvo nesuvokiamo masto tragedija, bet mes vis dar nelabai suprantame, kokį poveikį ši nelaimė turėjo vietos gyvybei, – sakė pagrindinė tyrimo autorė Sophia Tintori. – Ar dėl staigaus aplinkos pasikeitimo įvyko rūšių ar netgi rūšies individų atranka, kurie natūraliai atsparesni jonizuojančiajai spinduliuotei?“
Mokslininkai tyrinėjo nematodus – mažas kirmėles, kurių genomai (visi organizmo genetinės medžiagos rinkiniai) paprasti ir kurios sparčiai dauginasi, todėl yra naudingos pagrindiniams biologiniams reiškiniams pažinti – jos patiria dešimtis evoliucijos kartų, kai tipiškas stuburinis dar tik „išmoksta užsirišti batus“.
Surinkta šimtai nematodų iš vietų visoje Černobylio zonoje, kurios buvo veikiamos skirtingo lygio radiacijos. Tada mėginiai nugabenti į Niujorko universitetą, užšaldyti ir vėliau ištirti.
„Galime konservuoti kirmėles ir vėliau jas atšildyti tyrimams, – pasakojo mokslininkas Matthew Rockmanas. – Laboratoriškai sustabdome evoliuciją, o tai neįmanoma naudojant daugumą kitų gyvūnų modelių ir yra labai vertinga, kai norime palyginti gyvūnus, kurie patyrė skirtingą evoliucijos istoriją.“
Nematodų iš Černobylio genomus palyginę su kirmėlėmis iš kitų vietovių tyrėjai neaptiko jokios radiacijos padarytos žalos.
„Tai nereiškia, jog Černobylis saugus, – labiau tikėtina, kad nematodai tikrai atsparūs gyvūnai ir gali atlaikyti ekstremalias sąlygas, – sakė S.Tintori. – Taip pat nežinome, kiek laiko kiekviena iš mūsų surinktų kirmėlių buvo zonoje, tad negalime būti tikri, kokio lygio radiacinį poveikį kiekviena jų ir jos protėviai patyrė per pastaruosius keturis dešimtmečius.“
Bet tyrimo išvados suteikia informacijos, kaip gali skirtis DNR atsikūrimas tarp atskirų individų, o tai gali padėti geriau suprasti natūralius pokyčius, pastebėtus tarp žmonių.
„Dabar, kai žinome, kurios nematodų atmainos jautresnės ar tolerantiškesnės DNR pažeidimams, galime jas naudoti tyrinėdami, kodėl skirtingi individai dažniau nei kiti patiria kancerogenų poveikį“, – kalbėjo mokslininkė S.Tintori.
Tai gali turėti didelės reikšmės vėžio tyrimams, susijusiems su tuo, kodėl vieni žmonės turi genetinį polinkį sirgti šia liga, o kiti – ne.
Parengta pagal „New Atlas“ inf.
