Aukščio baimę turinti Pietų Korėjos fotografė taip pradėjo daug metų trunkantį darbą, kuris ją privertė balansuoti ties galimybių riba, nes jauna moteris atsidūrė ant dangoraižių viršaus, kad galėtų fotografuoti svaiginančias, kvapą gniaužiančias perspektyvas.
Autoportretų serijoje Ahn Jun sėdėjo ant stogų kampų ir pastatų atbrailų. Kartais vienose nuotraukose ant daugiaaukščio pakraščio buvo matyti visas jos kūnas, o kitose – tiktai kojos ir pėdos virš tiesiai žemyn smingančios vertikalės.
Patyrė tuštumos jausmą
Kas atvedė fotografę prie bedugnės krašto?
Tai buvo ne staiga apėmęs noras ieškoti aštrių pojūčių, o labiau konceptuali idėja, kuri persekiojo Ahn Jun, – tuštumos jausmas.
Mąstydama apie tai, kad jos paauglystė baigėsi, dabartį Ahn Jun suvokė kaip tuštumą tarp praeities ir ateities. Pirmą kartą, kai ji pažvelgė pro buto Manhatane langą, tai pasirodė šio jausmo įkūnijimu.
„Priėjau prie atbrailos ir pažvelgiau žemyn, o ten buvo tuštuma“, – prisiminė korėjietė, kuriai dabar 43-eji.
Anksčiau stogai Ahn Jun visada sukeldavo lengvumo ir komforto jausmą. Saulėtomis dienomis ji mėgaudavosi šiluma ir lengvu vėju įsitaisiusi ant savo namo stogo ir versdama tekstus iš anglų į korėjiečių kalbą. Tuo metu ji mokėsi magistrantūroje Pratto institute Brukline.
Tačiau kai 2007 m. finansų krizė sukrėtė ekonomiką, Ahn Jun viename vakarėlyje išgirdo, kaip nepažįstamas žmogus niūriai papokštavo, kad jo draugas, kuris akcijų rinkoje prarado didelę pinigų sumą, norėtų nušokti nuo dangoraižio.
Ahn Jun ėmė galvoti apie stogą kaip apie dviprasmę vietą: „Man tai yra poilsio vieta, bet žmogui, apimtam nevilties, tai gali būti ir paskutinės gyvenimo akimirkos vieta.“
Tapo žinoma pasaulyje
Penkerius metus Ahn Jun fotografavo save ant namų stogų: kartais dėvėjo alpinizmo diržus, kad neprarastų pusiausvyros, o kartais visai nieko.
Nors retsykiais korėjietė darydama nuotraukas žaisdavo su perspektyva, ji niekada nenaudojo fotošopo užfiksuotiems vaizdams pagerinti.
Iš pradžių fotografavimo vietos buvo jos pačios ir draugų gyvenamų daugiabučių Niujorke aukšti stogai, tačiau laikui bėgant projektas išsiplėtė.
Ahn Jun gavo leidimą fotografuoti ant pastato „63“ Seule, kuris Pietų Korėjoje laikomas spartaus ekonominio vystymosi simboliu. Ji taip pat fotografavo Honkonge remiama šios šalies turizmo tarybos.
Kai Ahn Jun nuotrauka 2013 metais pasirodė „British Journal of Photography“ numerio viršelyje, o jos darbus ėmė publikuoti didieji internetinės žiniasklaidos portalai, korėjietės fotografijos išplito po pasaulį.
Žvelgia kitomis akimis
Tačiau būtent tais pačiais 2013 metais Ahn Jun nustojo kurti savo darbų seriją. Pasak jos, praėjusio dešimtmečio pradžioje išpopuliarėjus instagramui nuotraukas iš aukštybių žiūrovai ėmė suvokti kitaip.
Iš pradžių korėjietė laikė savo projektą „spektakliu be žiūrovų“, bet užgimstančioje socialinių tinklų platformoje, pasak jos, vaizdai virto nuolatine tendencija rodyti savo gyvenimą nuotraukose.
Internautai Ahn Jun nuotraukas taip pat sieja su tendencija darytis asmenukes ant stogų, kai drąsuoliai be įrangos ropščiasi ant dangoraižių ir kitų aukštų konstrukcijų, kur pozuoja tokioms nuotraukoms.
Netrukus Ahn Jun užplūdo elektroniniai laiškai. Kai kurie atsiliepimai buvo teigiami, bet kiti kritikavo korėjietės darbus arba seksualiai priekabiavo prie jos.
Ahn Jun nusprendė imtis kitų projektų, nors kai kurios fotografijos ir toliau eksponuojamos – pastaruoju metu Paryžiuje ir Tegu fotografijos bienalėje Pietų Korėjoje. Kai kuriuos darbus ji įtrauks į parodą fotografijos muziejuje Naroje, Japonijoje.
Ankstyvoji autoportretų serija padarė įtaką vėlesnei fotografės kūrybai – Ahn Jun toliau tyrinėja laiką, erdvę ir gravitaciją: „Nes galvoju apie gyvenimą kaip laisvo kritimo procesą.“
Studijuodama doktorantūroje Hongiko universitete Seule, kurį baigė 2017 m., Ahn Jun susidomėjo didelės spartos fotografijos galimybėmis užfiksuoti vaizdus, kurie, atrodo, nepaiso fizikos dėsnių. Dviejose vėlesnėse nuotraukų serijose ji įamžino pakabintus mažus riedulius ir obuolius, visiškai nejudančius ir tuo pat metu judančius virš jūros peizažų ir architektūrinių erdvių, kai jie krinta ant žemės.
Nuo 2021 m. po pasaulį keliauja nedidelė Ahn Jun kūrybos retrospektyva „Apie gravitaciją“, paremta bandymu rasti grožį ir prasmę neišvengiamybės akivaizdoje.
„Galima susitaikyti su tuo ir priimti arba pabandyti priešintis, – sakė korėjietė. – Daugumos iš mūsų gyvenimas eina kažkur per vidurį.“
Parengta pagal CNN inf.
