Tiesa, Sudano piramidės yra statesnės ir gerokai mažesnės negu garsiosios Gizos piramidės, į Egiptą pritraukiančios milijonus turistų: pavyzdžiui, didžiausios pasaulyje Cheopso piramidės aukštis siekia net 137 metrus, o kvadratinio pagrindo kraštinės ilgis – 235 metrai. Šis statinys daug amžių buvo aukščiausias pasaulyje, kol neiškilo Kelno katedra Vokietijoje (pradėta statyti 1248 m., bet užbaigta tik 1880 m.), kurios dviejų bokštų aukštis – 157 metrai.
Be to, Sudane piramidės atsirado gerokai vėliau nei senovės Egipte, o naujaisiais laikais buvo dažnai plėšiamos ir dėl to neteko nemažai vertės.
Nilo slėnio vietovėje, žinomoje kaip Nubija, esančioje šiandieninio Sudano teritorijoje, senovėje buvo įsikūrusios net trys kušitų karalystės.
Pirmoji savo sostinę turėjo Kermoje (2600–1520 m. pr. Kr.), antroji – Napatoje (1000–300 m. pr. Kr.), trečioji – Merojė (300 m. pr. Kr.–300 m.).
Kerma buvo pirmoji Nubijos centralizuota karalystė su vietine savitos formos architektūra ir laidojimo papročiais. O didžiausia Nubijos piramidžių vietovė yra Merojė – tarp penktojo ir šeštojo Nilo krioklių, maždaug 100 km į šiaurę nuo Sudano sostinės Chartumo.
Meroitų valdymo laikotarpiu čia buvo palaidota daugiau nei 40 karalių ir karalienių.
Fizinės Nubijos piramidžių proporcijos labai skiriasi nuo esančių Egipte. Jos pastatytos iš laiptais horizontaliai sudėtų akmens blokų, aukštis siekia nuo 6 iki 30 metrų, tačiau pamatas yra gana mažo pločio – dažniausiai apie 8 kv. metrų. Panašaus aukščio Egipto piramidžių pamatai yra bent penkiskart platesni.
Dauguma Sudano piramidžių taip pat turi aukojimui skirtas šventyklas, pasižyminčias kušitų laikotarpio bruožais.
Šiuo metu yra išlikę apie 200 Egipto piramidžių ir apie 2000 kušitų piramidžių, kurios rodo ryšį tarp Egipto ir Afrikos civilizacijų, – dvišalius mainus, žmonių judėjimą ir keitimąsi žiniomis.
Kušitų karalystės sunyko dėl įvairių karų bei svetimšalių antplūdžio.
Nubijoje piramidės buvo plėšiamos vos tik karalystėje tapdavo nestabiliau: šie statiniai rodė, kur galima aptikti vertingų daiktų, ir plėšikus traukė panašiai kaip vėliau vagis bankai, nes juose laikyta daug pinigų.
Egipto piramidės pasaulyje tapo žinomesnės ir dėl to, kad kadaise šią šalį buvo užkariavę graikai, romėnai, o vėliau valdė britai.
Aukštutinis Nilas nebuvo tiesiogiai pasiekiamas per Viduržemio jūrą, kol galiausiai buvo visiškai atkirstas islamiškų užkariavimų metu VII amžiuje.
