Prancūzijos grožio prekių ženklo „L’Oreal“ paveldėtojai 70-metei Françoise Bettencourt-Meyers (jos senelis Eugene’as Schuelleris šią įmonę įkūrė 1909 m.) priklausančių akcijų vertė per pastaruosius kelerius metus vykstantį kosmetikos ir prabangių mados prekių pardavimo bumą smarkiai išaugo.
F.Bettencourt-Meyers toli gražu nėra vienintelė milijardierė, gavusi lobį iš savo senelių ir tėvų, – turto perdavimas daugeliu atvejų užtikrina, kad žmonės, gimę labai turtingose šeimose, ir išliks labai turtingi.
Neseniai paskelbtoje investicijų banko UBS ataskaitoje pabrėžiamas svarbus įvykis – 2023-iaisiais pirmą kartą per devynerius metus, kai šie duomenys fiksuojami, paveldėtas milijardierių turtas pranoko naujų milijardierių sukauptus turtus.
Dešimties turtingiausių pasaulio žmonių bendras turtas šiuo metu vertinamas 1,34 trln. eurų.
Sąrašas smarkiai išsipūtė
Per pastaruosius kelis dešimtmečius superturtuolių skaičius augo svaiginančiu tempu.
1987 metais „Forbes“ skelbė, kad pasaulyje yra 140 milijardierių, o 2023 m. – jau 2640. Dabar grįžome į tą ciklo tašką, kai sukaupti milžiniški turtai yra perduodami kitai kartai.
„Taip atsiranda turto dinastijos“, – tvirtino Chuckas Collinsas, ekspertų grupės „Institute for Policy Studies“ nelygybės ir bendrosios gerovės programos direktorius.
Vienintelis pokytis, pastebimas žengus į 2024 m., – jų turtas yra didesnis nei bet kada anksčiau.
Dėl istorinės akcijų rinkos grąžos dabar didėja ne tiktai milijardierių skaičius, bet ir jų vidutinis turtas.
Be to, įpėdiniai savo turtą gauna anksčiau, o ne tik po vyresnio jų šeimos nario mirties. Visa tai tik patvirtina, kad pinigų turėjimas yra geriausias būdas uždirbti dar daugiau.
Tai ypač akivaizdu Jungtinėse Valstijose, kur gyvena daugiausia pasaulio milijardierių, nepaisant čia paplitusio mito apie verslininkus, kurie socialines ir ekonomines aukštumas pasiekė sunkiu darbu ir be niekieno pagalbos.
Tačiau iš tiesų jeigu gimei vargšas, greičiausiai vargšas ir liksi, o jei gimei itin turtingas, tikriausiai dar labiau praturtėsi.
Išleisti pinigus – iššūkis
Daugelis paveldėtojų turi sąsajų su jų šeimos verslu.
„L’Oreal“ paveldėtoja F.Bettencourt-Meyers yra bendrovės valdybos narė, tačiau ji mieliau renkasi tylų gyvenimą savo namuose, kur moteriai patinka rašyti ir skambinti pianinu.
Turtingiausių JAV paveldėtojų Waltonų, kuriems priklauso prekybos tinklas „Walmart“, bendras turtas siekia 250 mlrd. dolerių (apie 232 mlrd. eurų).
Bendrovės įkūrėjo vyriausiasis sūnus Robas buvo ilgametis „Walmart“ direktorių tarybos pirmininkas.
2022 metais jis vadovavo šeimos pastangoms įsigyti amerikietiškojo futbolo komandą „Denver Broncos“.
Jauniausiasis Jimas anksčiau buvo vieno Waltonams priklausančio banko generalinis direktorius. Dabar šiame banke jis eina valdybos pirmininko pareigas.
Vienintelė dukra Alice kolekcionuoja meno kūrinius ir netgi yra įsteigusi savo muziejų.
Greitai turėtų duris atverti jos įkurtas sveikatos institutas bei medicinos mokykla. Waltonų šeimos fondas pirmenybę teikia vidurinių mokyklų plėtros finansavimui.
Kad ir ką milijardierių atžalos darytų su savo paveldėtu turtu, tikėtina, kad jie ir liks ypač turtingi arba praturtės dar labiau.
Nors yra stebėtinai daug istorijų apie „trečiosios kartos prakeiksmą“, kai milijardus paveldėję anūkai iššvaisto šeimos turtus, išleisti pinigus tampa tikru iššūkiu.
Tas pat pasakytina ir apie naujai iškeptus milijardierius. Pavyzdžiui, MacKenzie Scott, kuri praturtėjo po skyrybų su „Amazon“ įkūrėju Jeffu Bezosu.
Nuo 2019 m., kai moters bendra turto vertė siekė 38 mlrd. dolerių (35 mlrd. eurų), ji įvairioms labdaros organizacijoms paaukojo apie 16 mlrd. dolerių (15 mlrd. eurų). Nepaisant to, 2024 metų sausio mėnesį M.Scott bendra turto vertė viršijo 41 mlrd. dolerių (38 mlrd. eurų).
Visa tai parodo, kad pastaraisiais dešimtmečiais akcininkai gauna milžinišką grąžą.
Pavyzdžiui, jei 1980-aisiais būtumėte investavę 10 tūkst. dolerių (9000 eurų) į „S & P 500“ (akcijų indeksą, kuris stebi 500 didžiausių rinkos bendrovių), 2018 m. ši suma būtų išaugusi iki 760 tūkst. dolerių (705 tūkst. eurų).
Naujos kartos požiūris
Padaugėjus turtuolių, kurių turto vertė viršija dešimtis arba netgi šimtus milijardų eurų, turto valdymas tapo profesionalia industrija.
Šiuo metu veikia daugybė vadinamųjų šeimos biurų, kurių darbuotojai dirba tam, kad išsaugotų ir toliau augintų vienos šeimos turtą.
„Institute of Policy Studies“ 2021 metais parengtoje JAV turtingų dinastijų ataskaitoje pastebima, kad 27 iš 50 šeimų, kurios pateko į „Forbes“ turtingiausių šeimų sąrašą 2020 m., jau buvo minimos žurnalo 400 turtingiausių amerikiečių sąraše 1983 m., o bendras jų turtas padidėjo daugiau nei dešimt kartų.
Bet nesitikėkite, kad turtus paveldėję milijardieriai dalį savo palikimo skirs visuomenės gerovei. UBS ataskaitoje teigiama, kad turtingų tėvų atžalos daug rečiau domisi filantropija, palyginti su pirmosios kartos milijardieriais.
„Tikėtina, jog taip yra todėl, kad pirmoji karta labiau pasitikėjo savo gebėjimu uždirbti pinigus. Antroji karta tokio pasitikėjimo neturi, – tvirtino Ch.Collinsas. – Žinome, kad ir antroji, ir trečioji kartos daugiau dėmesio skiria turto apsaugai, o ne jo kūrimui – investuoja į turto apsaugą ir lobizmą.“
Todėl priešinamasi bet kokiam turto arba pajamų mokesčio padidinimui ir kovojama su įstatymų pataisomis, kurios užkamšytų spragas, ilgą laiką leidusias milijardieriams mokėti valstybei ypač mažus mokesčius.
„Tai savotiškas ženklas, kad turto apmokestinimo sistema tapo pasirinktine prievole“, – sakė Ch.Collinsas.
Tradicijos ima keistis
Yra daugybė priežasčių, kodėl itin turtingi tėvai anksčiau ar vėliau perduoda dalį savo turto – ar tai būtų pinigai, ar akcijos, nekilnojamasis turtas, šeimos verslas, meno kolekcija.
Dauguma tai daro dėl baimės, kad jų sukaupti turtai gali būti prarasti.
Pirmiausia nerimaujama dėl turto mokesčio padidinimo arba įstatymų, reguliuojančių patikros fondus, sugriežtinimo.
Bet čia gelbėja palankios turto perdavimo aplinkybės (2024 m. JAV neapmokestino turto, kurio suma neviršija 13,6 mln. dolerių (12,6 mln. eurų).
Vis dėlto situacija gali greitai pasikeisti. Turtingieji supranta, kad milžiniška turtinės nelygybės problema Jungtinėse Valstijose tampa svarbiu politiniu klausimu.
Todėl kyla diskusijos apie galimą turto mokestį, kuris būtų taikomas visai nuosavybei, o ne tiktai gautoms pajamoms.
Tačiau skubotas turto perleidimas galimai yra susijęs su dar viena baime.
Michaelas Kosnitzky, advokatų kontoros „Pillsbury Winthrop Shaw Pittman“ privačių klientų ir šeimos biurų praktikos grupės pirmininkas, teigė, kad kai kurie turtuoliai baiminasi dėl to, ką su jų sukauptais turtais darys jaunesnioji karta: „Vyresnės ir jaunesnės kartų požiūriai į turtą visada buvo skirtingi. Bet dabar šis skirtumas tapo dar akivaizdesnis. Todėl vyresnioji karta tiki, kad jie turi kažką sugalvoti kuo greičiau.“
Kai kurie patikos fondai neleidžia turtingų žmonių vaikams impulsyviai iššvaistyti savo pinigų.
Be to, pasak M.Kosnitzky, yra manančių, kad jaunesnioji karta paprasčiausiai neturi geros darbo etikos.
Kita vertus, turto perleidimas dar prieš mirtį leidžia tėvams kontroliuoti, kaip jų pinigai bus panaudojami, – gaunama proga pamatyti, kaip tvarkosi jų palikuoniai.
Paprastai kartos nesutaria, kaip geriausia panaudoti sukauptus pinigus.
Kyla ginčų ir dėl šeimos verslo valdymo, politinių klausimų, o kai kuriais atvejais net ir dėl to, ar iš viso yra etiška turėti tokias sumas pinigų.
Sukasi užburtas ratas
2022 metais tik apie penktadalį JAV namų ūkių buvo gavę palikimą. Niujorko universiteto profesoriaus Edwardo Wolffo teigimu, dažniausiai paveldima suma prieš kelerius metus buvo nuo 10 tūkst. iki 50 tūkst. dolerių (9000–46 tūkst. eurų).
„Realtime Inequality“ duomenimis, 2023 metų sausio mėnesį 50 proc. mažiausiai uždirbančių amerikiečių – apie 125 mln. žmonių – bendrai valdė apie 1,1 trilijono dolerių (apie 1 trilijoną eurų). Maždaug tiek pat, remiantis „Forbes“ informacija, turi aštuoni turtingiausi JAV žmonės.
Taip yra nepaisant to, kad mažiausiai uždirbančių 50 proc. gyventojų turtas per pastaruosius kelerius metus padvigubėjo.
Milžiniškas milijardierių turtas nepatenka į žemesnius visuomenės sluoksnius, o yra perduodamas nedidelei saujelei palikuonių. Šis uždaras ciklas turi pasekmių visai visuomenei.
Ekonominiai tyrimai rodo, kad, daugėjant superturtuolių, eiliniams žmonėms tampa vis sunkiau susikurti geresnį finansinį gyvenimą, nei turėjo jų tėvai.
Remiantis Niujorko miesto universiteto ekonomisto Mileso Corako tyrimu, šeimos turtinė būklė įgauna daugiau įtakos nulemiant asmens finansinę padėtį suaugus, o sunkus darbas atlieka vis mažesnį vaidmenį.
Nepaisant to, kad Amerika yra vadinama galimybių šalimi, šimtai milijardierių, čia sukūrusių savo imperijas nuo 9-ojo dešimtmečio, šiandien parodo, kad sunkus ir atkaklus darbas dabar nebėra toks svarbus.
Pasak ekonomisto ir „GC Wealth Project“ direktoriaus Salvatore Morelli, palyginus su kitomis išsivysčiusiomis šalimis, seniau paveldėjimas JAV buvo retas reiškinys, tačiau dabar čia pastebimos europinės paveldėjimo tendencijos: „Atotrūkis tarp turinčių ir nepasiturinčių formuoja galimybes ir šansus, su kuriais žmonės pradeda savo gyvenimą.“
Nelygių galimybių pavyzdžiai apima tokius dalykus kaip išsilavinimas: jūsų pažymiai gali atitikti prestižinių universitetų standartus, bet jeigu jūsų konkurento tėvai yra milijardieriai, jie galės skirti daugiau pinigų brangiems korepetitoriams ir netgi dosnioms aukoms mokymo įstaigoms – taip jų vaikai paprasčiausiai užima studijų vietas.
JAV didėjant itin turtingų šeimų skaičiui, jau ir taip menka tikimybė nuo nulio susikurti finansinę sėkmę dar labiau sumažėja.
Panašu, kad ši nelygybė ateityje gali tapti nepakeliama. Tokią situaciją, kuriai būdingas nestabilumas ir visuomenės susiskaldymas, Ch.Collinsas vadina oligarchijos lūžio tašku.
Tačiau, kaip teigia sociologas Jonathanas Mijsas, užuot nusivylus sąžiningumo idėja, didėjanti nelygybė gali kaip tik paskatinti žmones labiau tikėti, kad visuomenė yra teisinga.
Pagal jo teoriją, socialinės nelygybės pagrindimas reikalauja tvirto pagrindo – pavyzdžiui, tikėjimo, kad milijardierių Jungtinėse Valstijose bumas parodo, kaip sunkiai jie dirbo ir įgyvendino inovacijas.
Amerikietiška svajonė ir mintis, kad tiek daug turtingų žmonių JAV susikūrė savo imperijas iš nieko, gali paskatinti žmones mažiau skausmingai priimti nelygybę ir siekti savo aukštumų.
Tačiau nereikia ignoruoti realybės, kad dauguma turtuolių milijardus yra tiesiog gavę iš motinos ir tėvo.
Parengta pagal „Vox“ inf.
