„Nemažai kam laiko pakeitimas kėlė įvairių problemų, pavyzdžiui, chroniškos nemigos ir kitų miego sutrikimų, – sakė gydytoja Guadalupe Teran Perez iš Meksiko. – Kai keisti laiko nebereikia, daugelis žmonių naktį geriau pailsi.“
Meksikos sprendimas buvo vienas naujausių seniai vykstančiose diskusijose, kam reikia pavasarį laikrodžių rodykles pasukti viena valanda į priekį, o rudenį – grąžinti atgal.
Azijoje niekas nesikeičia
Remiantis „Pew Research Center“ 2023 m. atlikta analize, net pusė pasaulio šalių anksčiau imdavosi laiko keitimo. Dabar šio papročio laikosi tiktai maždaug trečdalis.
Didžioji dalis Jungtinių Valstijų ir Kanados laikrodžius persuko dar kovo 10-ąją.
Vasaros laiką naudoja ir kai kurios Australijos, Lotynų Amerikos, Brazilijos bei Karibų jūros regiono valstybės. Bet visa Azija ir didžioji Afrikos dalis niekada nekeičia laiko.
Per pastaruosius dešimt metų nesukioti rodyklių nutarė ir Azerbaidžanas, Iranas, Jordanija, Namibija, Rusija, Samoa, Sirija, Turkija, Urugvajus, kitos valstybės.
Europos Sąjungoje buvo bandymų atsisakyti laikrodžio rodyklių persukimo, tačiau galutinio sprendimo niekas nepriėmė.
Valstybės narės nesutarė dėl to, ar toliau taikyti tiktai nuolatinį žiemos, ar tik vasaros laiką. Todėl kalbos šia tema apskritai pritilo, ir Europa kovo 31-ąją, sekmadienį, vėl atsibus neišsimiegojusi.
Širdininkai turi pasiruošti
Nors vasaros laiko įvedimo šalininkai pasisako už ilgesnius vakarus – tai gali atnešti naudos ekonomikai ir turizmui, o kai kuriais atvejais paskatinti aktyvesnį gyvenimo būdą, daugybė sveikatos specialistų kalba kitaip.
„Mes tiksliai nežinome, kodėl pereinant prie vasaros laiko padaugėja širdies priepuolių ir insultų. Tikėtina, kad tai susiję su organizmo vidinio laikrodžio, arba cirkadinio ritmo, sutrikimu.
Svarbu žinoti apie padidėjusią riziką, ypač jeigu jau sergate širdies ligomis ar turite kitų rizikos veiksnių“, – sakė Majamio universiteto hipertenzijos specialistė Maria Delgado-Lelievre.
Naujosios Meksikos valstijos universiteto visuomenės sveikatos dėstytojas Jagdishas Khubchandani teigė, kad laiko kaitaliojimas taip pat turi įtakos nelaimingiems atsitikimams, psichikos sveikatai, gerovei: „Galima ginčytis, kad tai yra trumpalaikis poveikis, todėl reikia atlikti daugiau ilgalaikių tyrimų.“
Šviesos poveikis ryte sužadina žmogaus cirkadinį ritmą.
Viso kūno audiniai turi periferinius laikrodžius, kurie pagal šiuos signalus susiderina su vidiniu kūno laikrodžiu smegenyse. Šis pagrindinis laikrodis, reaguodamas į šviesos poveikį per akis, yra atsakingas už hormoninius procesus. Poveikį jaučia hormonai, susiję su stresu ir cukraus kiekiu kraujyje, tie, kurie daro įtaką alkio ir pasitenkinimo pojūčiams.
„Laikrodžių persukimas gali reikšti, kad dirbantieji ir einantys į mokyklą gali nepajusti natūralių hormonų poveikio, nes dieną gali tekti pradėti tamsesniu paros metu“, – sakė J.Khubchandani.
Daugiau eismo įvykių
Tamsos poveikis yra naudingas naktį, kai padeda organizmui gaminti melatoniną – hormoną, kuris ruošia kūną miegui.
Tačiau dėl laikrodžio rodyklių poslinkių papildoma šviesa vakarais gali atitolinti mūsų miego laiką ir rutiną.
2020 m. apie laikrodžio persukimo žalą straipsnį išplatino ir Amerikos miego medicinos akademijos mokslininkai žurnale „Journal of Clinical Sleep Medicine“. Jie vartojo „socialinio laiko skirtumo“ terminą, kuriuo apibendrino chronišką natūralaus miego ir budrumo ciklo nesutapimą su reikalavimais darbe, mokykloje ir šeimoje.
Pažymėta, kad laikrodžio persukimas yra didžiausias kaltininkas. Poveikis gali būti didesnis tiems, kurie gyveno laiko juostos vakaruose. O šios problemos pasekmės siejamos su nutukimu, metaboliniu sindromu, širdies ir kraujagyslių ligomis ir depresija.
Be to, pakeitus laiką padidėja mirtinų eismo įvykių, traumų darbe, medicininių klaidų ir bendro mirtingumo.
2018 metais Ispanijos mokslininkai nurodė ryšį tarp mirtinų eismo įvykių ir vasaros laiko keitimo.
Surinkę duomenis iš Ispanijos miestų 1990–2014 m. tyrėjai nustatė, kad mirtinų eismo įvykių tą dieną, kai laikrodžiai persukami į priekį, padaugėja 30 proc. O tądien, kai laikrodžių rodyklės pasukamos atgal, eismo įvykių padaugėdavo 16 proc.
Senesniame 2009 metų tyrime, paskelbtame žurnale „Journal of Applied Psychology“, buvo naudojami JAV darbo statistikos biuro duomenys siekiant išsiaiškinti, ar vasaros laikas susijęs su didesniu traumų skaičiumi darbo vietose. Nustatyta, kad pirmadienį, po to, kai laikrodžių rodyklės būdavo pasukamos į priekį, traumų padaugėdavo beveik 6 procentais.
Turėjo tikslą taupyti degalus karui
Laiko kaitaliojimo idėja atsirado dar XVIII amžiuje, kai JAV mokslininkas Benjaminas Franklinas išanalizavo, kiek žmonės išdegina žvakių sutemus, ir pasiūlė jas taupyti persukant laikrodžio rodykles.
Oficialus dienos šviesos taupymas pradėtas Pirmojo pasaulinio karo metais. Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir kitose vietovėse vasaros laikas buvo įvestas 1916 m. manant, kad šviesesni vakarai gali padėti sutaupyti degalų karo reikmėms.
Vis dėlto trūksta įrodymų apie tai, ar keičiant vasaros laiką iš tiesų taupoma energija. Viename senesniame JAV tyrime nurodoma, kad energijos suvartojimas gali sumažėti 0,5 proc., o kitas jau teigia, kad jos suvartojimas gali padidėti 4 procentais.
Daug kas priklauso ir nuo klimato. Pavyzdžiui, JAV Arizonos valstijoje taip karšta, kad įvedus vasaros laiką žmonės sunaudotų daugiau energijos, nes vakare jie ilgiau laikytų įjungtus oro kondicionierius. Todėl Arizona laiko nekeičia, išskyrus kelis pasienio su JAV miestus. Dėl klimato kaitos daugiau valstijų, provincijų ir pasaulio šalių gali pasekti šiuo pavyzdžiu.
Parengta pagal BBC ir „Washington Post“ inf.
