Nauja tendencija socialiniuose tinkluose – įjungti filmavimo kamerą ir paklausti savo antrosios pusės, ar dažnai jis galvoja apie senovės Romą.
„Tris kartus per dieną, – „TikTok“ vaizdo įraše atsako vienos moters sužadėtinis. – Tiek daug visko reikia apmąstyti.“
Būsimoji žmona apstulbusi pažiūri į kamerą.
„Juk jie sukūrė visuomenę, kuri užvaldė visą pasaulį! – sušunka kitas vyras, kai nustebusi moteris paprašo pagrįsti, kodėl jis tiek savo minčių skiria senovės Romai. – Tiesą sakant, kaip tik kalbėjau apie jų akvedukus ir tai, kad jie jau turėjo betono, kuris galėjo sukietėti.“
„Iš kur, po velnių, tu tai žinai?“ – nuotraukoje ekrane jam atsako kitas sekėjas, kuris prisipažįsta, kad apie senovės Romą pagalvoja bent kartą per dieną.
Siejo su valdžia ir jėga
Kaip paaiškinti tokį susidomėjimą?
Žinoma, Romos imperija viešpatavo visame Viduržemio jūros baseine ir toli už jo ribų.
Tai buvo klestinti meno ir inžinerijos kūrinių karalija, stebinanti iki šiol. Ji veikė pagal politinę sistemą, kuri ir dabar yra daugelio šiuolaikinių valstybių pagrindas.
Bet kodėl šiandien apie senovės Romą viena lytis svajoja daugiau nei kita?
Pasak istorikų, vienas paaiškinimų galėtų būti tas, kad Vakarų visuomenė visuomet pernelyg sureikšmino tuos Romos istorijos aspektus, kurie siejami su vyriškumu.
„Pirma šovusi mintis yra apie romėnų legioną, imperatoriškąjį erelį ir panašius karinius vaizdus kaip gladiatoriai, kurie nuo seno yra siejami su vyriškumu ir valdžia“, – svarstė Didžiosios Britanijos Birmingamo universiteto senovės pasaulio istorikė Hannah Cornwell.
Anot jos, dar nuo XIX amžiaus istorikai buvo linkę žvelgti į senovės Romą per politikos ir karybos prizmę. Iš dalies dėl to, kad jie rėmėsi „elitiniais, vyriškais“ šaltiniais.
„Tai suformavo populiariąją kultūrą, – teigė H.Cornwell. – Ir vis dėlto taip daug kas buvo praleista pro akis.“
Įtaka dabarties pasauliui
Naują pamišimą dėl Romos imperijos paskatino 32 metų švedas Arturas Hulu. Šis romėnų laikų atkūrėjas aktorius ir jų istorijos įtakdarys „TikTok“ tinkle sutraukė beveik 60 milijonų sekėjų.
Internete švedas yra pasivadinęs Gaius Flavius ir filmuojasi klipuose kaip romėnų legionierius arba komiškai vaidina gladiatorių.
A.Hulu paragino moteris užduoti klausimą vyrams: „Moterys, daugelis iš jūsų nesuvokiate, kaip dažnai vyrai galvoja apie Romos imperiją. Jus nustebins jų atsakymai!“
Viename interviu A.Hulu sakė, kad šį klausimą iškėlė pastebėjęs, kaip nevienodai Romos istorija domisi vyrai ir moterys.
Jis pamatė, kad ir kiti kūrėjai aptarinėjo tokias tendencijas. Pavyzdžiui, A.Hulu romėnų draugijoje dalyvauja 16 vyrų ir tik dvi moterys.
A.Hulu mano, kad susidomėjimo skirtumai atsirado prieš šimtus metų.
„Tuo domėjosi dar Renesanso epochos vyrai. Amerikos įkūrėjai taip pat galvojo apie Romos imperiją.
Kai pakankamai susiduri su ta istorija – nesvarbu, ar tai būtų kariniai dalykai, ar teisė, – pradedi ją regėti visur, – kalbėjo švedas. – Neprisimenu dienos, kai nebūčiau pagalvojęs apie Romos imperiją.
Mane tiesiog žavi, kokia ji skirtinga, tačiau kartu ir panaši į dabartinį mūsų pasaulį.“
Rengėsi moteriškai
Gaius Flavius tikrai nėra vienintelis taip mąstantis.
Vienas vyrukas, paklaustas žmonos, sakė, kad apie Romos imperiją galvoja kelis kartus per savaitę.
„Daugeliui dalykų mūsų šiandieniniame gyvenime padarė įtaką Romos imperija, – paaiškino jis savo įraše socialiniame tinkle. – Kalba, maistas, filosofija, architektūra, karas, pramogos, sportas, mitologija, kultūra? Aktyviai Romos imperijai dėmesio neskiriu, tačiau ši sąsaja iškyla mano galvoje paprastoje kasdienybėje.“
Istorikai primygtinai tvirtina, kad pati Roma nėra tik „vyriškas reikalas“, kaip teigia kai kurie vyrai savo vaizdo įrašuose.
„Žinoma, Senovės Roma buvo patriarchalinė ir smurtinė, – teigė Oksfordo universiteto senovės Romos istorikas Lewisas Webbas. – Bet ji buvo įvairialypė: egzistavo daugybė vyriškumo formų, moterys galėjo turėti įtakos ir galios, egzistavo daugybė lyčių išraiškų ir tapatybių, taip pat įvairių seksualinių pakraipų.“
Istorikė H.Cornwell atkreipė dėmesį irį tai, kad senovės šaltiniuose rašoma apie 218–222 m. Romos imperatoriaus Elagabalo pomėgį persirenginėti moterimi.
„Netgi pagal šiuolaikinę vyro sampratą kai kurie imperatoriai elgėsi keistai ir neįprastai“, – pabrėžė H.Cornwell.
Be to, net tarp gladiatorių buvo moterų.
„Romėnai aiškiai suvokė, kas yra vyriška ir moteriška, tačiau jie mokėjo mąstyti lanksčiai. Kartais mes apie tai pamirštame“, – sakė istorikė.
Parengta pagal „The Washington Post“ inf.