Kadangi karštis užleidžia vietą šalčiui, tai gali tapti įkvėpimu klimato kaitos neigėjams, kurie žemą temperatūrą pateikia kaip įrodymą, kad visuotinis atšilimas yra pervertintas.
Bet mokslininkai aiškiai duoda suprasti: ekstremalių šalčių vis tiek pasitaikys, nepaisant to, kad žiemos apskritai tampa šiltesnės.
Pasauliniai kaitros rekordai lenkia šalčio rekordus – 2023-ieji buvo karščiausi metai istorijoje. Ir net kai daugelis kraštų šią žiemą stengiasi susidoroti su intensyviais sniego pliūpsniais, žmogaus veiklos nulemta klimato krizė sukėlė sniego nykimo tendenciją Šiaurės pusrutulyje.
Kai kurie mokslininkai teigia, jog klimato kaita ir daro įtaką šalčio sprogimams, nes atšilimas Arktyje didina tikimybę, kad poliarinis oras gali slinkti į pietus.
Orus smarkiai lemia reaktyvinis srautas – banguota greitai judančio oro upė, esanti aukštai atmosferoje.
Kai reaktyvinis srautas pakrypsta į pietus, jis gali išstumti šaltą arktinį orą į Šiaurės Ameriką, Europą ir Aziją. Jam traukiantis į šiaurę šiltas oras taip pat slinks toliau į šiaurę. Didelis aukšto slėgio svyravimas virš Europos pernai sausį lėmė rekordiškai šiltas žiemos temperatūras.
Taip pat reikia atsižvelgti į dar vieną veiksnį: poliariniu sūkuriu vadinamą stiprių vėjų juostą, esančią itin aukštai stratosferoje – virš reaktyvinės srovės lygio, aplink Šiaurės ašigalį.
Poliarinis sūkurys yra tarsi vilkelis. Įprastoje būsenoje jis sukasi labai greitai, sulaikydamas itin šaltą orą Arkties regione. Tačiau sūkurys gali sutrikti ir nukrypti nuo kurso, išsitempti ir išsikreipti, išmesdamas šaltą orą ir paveikdamas reaktyvinio srauto kelią.
Tai įvyko 2021 m., kai į Teksasą buvo atneštas smarkus šaltis, pražudęs beveik 250 žmonių, ir didelėje valstijos dalyje buvo nutrūkęs elektros tiekimas.
Būtent čia ir pasireiškia ryšys su klimato kaita. Kai kurie mokslininkai mano, kad poliarinių sūkurių sutrikimus ir reaktyvinės srovės pokyčius lemia atšilimas Arktyje, kuri įkaista maždaug keturis kartus greičiau nei likusi planetos dalis.
Ši mintis vis labiau populiarėja po 2012 m. Woodwello klimato tyrimų centro Masačusetse mokslininkės Jennifer Francis publikacijos. Tada buvo nustatyta, kad, šylant Arkčiai, mažėjantis skirtumas tarp šaltos temperatūros šiaurėje ir šiltos temperatūros pietuose lemia silpnesnį, labiau banguotą reaktyvinį srautą, kuris stumia labai šaltą orą į pietus.
J.Francis straipsnis paskatino daugiau šios besivystančios mokslo srities tyrimų.
2021 m. Masačusetso technologijos instituto klimatologas Judah Cohenas paskelbė mokslinį darbą, kuriame nustatė, kad kai kuriose Arkties dalyse greitas įkaitimas su gausiu snygiu Sibire daro reaktyvinį srautą itin banguotą ir išmuša poliarinį sūkurį iš kurso.
Vis dėlto kiti tyrėjai teigia, kad ryšys tarp Arkties atšilimo ir šalčio toli gražu nėra aiškus.
„Nors Šiaurės pusrutulyje buvo keletas labai šaltų žiemų, sutapusių su šiltomis Arkties žiemomis, sunku atskirti priežastį nuo pasekmių“, – sakė Ekseterio universiteto klimato mokslų profesorius Jamesas Screenas, darantis išvadą, kad Arkties atšilimas nėra šaltesnių žiemų priežastis.
J.Screenas teigė, kad ekstremalių šalčių priežastis gali būti įprastas klimato kintamumas. Kitaip tariant, net žiemoms šiltėjant ekstremalių šalčių vis tiek pasitaikys.
Klimato kaita taip pat gali turėti įtakos žiemos audrų smarkumui, nes šiltesnė atmosfera geba išlaikyti daugiau drėgmės, kuri iškritusi lemia intensyvesnį lietų ar snygį.
Kol mokslininkai stengiasi išsiaiškinti sudėtingus ryšius tarp klimato kaitos ir smarkaus šalčio tarpsnių, visi sutaria dėl vieno dalyko – pastebima šiltesnių žiemų tendencija.
„Pažvelgę į duomenis matome, kad perspektyvoje visuotinis atšilimas lems ir retesnius, ir ne tokius atšiaurius šalčius“, – teigė J.Screenas.
Parengta pagal CNN inf.
