1902 m. išleistą Nathano Haskello Dole’o knygą „Įžymūs kompozitoriai. 2-asis tomas“ aptiko vienas Henepino apygardos gyventojas tvarkydamas savo motinos daiktus.
Jau iš pavadinimo aišku, kad knyga pasakoja apie garsių baroko ir romantizmo epochų kompozitorių, tarp jų Johanno Sebastiano Bacho, Wolfgango Amadeaus Mozarto, Ludwigo van Beethoveno ir Frederico Chopino, gyvenimą bei kūrybą.
Šis konkretus egzempliorius Sent Polo bibliotekos lentynose neužsigulėjo – remdamiesi datuotais antspaudais ir bibliotekos kortele specialistai sudėliojo kai kurias leidinio kelionės detales.
Kaip rodo knygoje esantis registracijos lapelis, ji buvo kelis sykius paimta skaityti – paskutinį kartą greičiausiai 1919 m. Ir nuo to laiko negrąžinta.
Netikėtai atsiradusi knyga atkreipė Sent Polo mero Melvino Carterio dėmesį.
Miesto galva internete pajuokavo apie baudą, kuri grėstų už daugiau nei 100 metų vėlavimą, o tiksliau apie jos nebuvimą, nes daugelis JAV bibliotekų 2019 m. nustojo rinkti tokius mokesčius.
Pasak M.Carterio, prieš 100 metų vėluojant grąžinti knygą reikėjo bibliotekai mokėti po centą per dieną, o tai reikštų, kad toks ilgas leidinio „Įžymūs kompozitoriai. 2-asis tomas“ skaitymas šiandien būtų atsiėjęs apie 380 dolerių (350 eurų).
Du įregistravimo antspaudai – 1914 m. birželio 4 d. ir 1916 m. sausio 17 d. – atskleidžia knygos viražus: ji į Sent Polo bibliotekos fondą galėjo būti įtraukta du kartus.
„Pirmą sykį – kai miesto biblioteka buvo įsikūrusi Senojo turgaus pastate, o Centrinė biblioteka dar buvo statoma, – sakė Sent Polo bibliotekos direktorė Maureen Hartman. – Tačiau 1915 m. Senojo turgaus pastate kilo gaisras, jo metu iš esmės sudegė visa biblioteka – 160 tūkst. knygų.“
Pasak M.Hartman, liepsnų išvengė apie 34 tūkst. pavadinimų leidinių, kurie tuo metu, kaip spėjama, buvo skaitytojų rankose. Todėl „Įžymūs kompozitoriai. 2-asis tomas“ tikriausiai yra viena iš nedaugelio tąsyk išlikusių knygų.
Šis konkretus knygos egzempliorius greičiausiai vėl atsidūrė bibliotekos fonde 1916-aisiais – metai prieš atidarant Centrinės bibliotekos pastatą.
Knyga kietais viršeliais išliko nepažeista, regis, originalaus įrišimo, o jos puslapiai išmarginti bibliotekos antspaudais, pieštuko įrašais ir keliomis dėmėmis.
Ant kortelės knygoje užrašyta matematinė lygtis vis dar sprendžia šią problemą: 1928 m. minus 1791 m. Bibliotekos darbuotojai spėlioja: galbūt kadaise skaitytojas bandė išsiaiškinti, kokio amžiaus būtų kompozitorius Giacomo Meyerbeeris, jei būtų sulaukęs tų metų?
M.Hartman teigimu, dėl trapios būklės knyga neturėtų grįžti į bibliotekos lentyną. Tinkamesnė vieta jai po stiklu Sent Polo muziejuje, kuriame saugomi miesto istorijos fragmentai.
„Tai buvo puiki proga pakalbėti ne tik apie šią konkrečią knygą, bet ir apie bibliotekas bei jų vertę apskritai, – kalbėjo M.Hartman. – Šis įvykis mums dar kartą įrodė, kad bibliotekos dabar yra tokios pat įdomios ir mėgstamos kaip ir prieš 100 metų.“
Tik atsakymas į tą matematinę lygtį ant kortelės – kaip ir tai, kodėl knyga skaitytojos namuose užsiliko daugiau negu šimtmečiui – vargu ar bus rastas.
„Galbūt to niekuomet nesužinosime“, – pripažino M.Hartman.
Parengta pagal CNN inf.
