Buvęs Egipto antikvarinių vertybių ministras Z. Hawass dar visai neseniai buvo šalies nacionalinio pasididžiavimo simbolis, liaupsinamas už tai, kad sugebėjo sugrąžinti egiptologiją, kuri dešitmečius buvo Vakarų mokslininkų sritis, egiptiečiams.
Vis dėlto garsus archeologas, dažnai pasirodantys su su garsiaja filmų veikėjo Indiano Džounso skrybėle, vertinamas kontraversiškai. Nors archeologo asmenybė padėjo didinti informuotumą apie kasinėjimus ir išsaugojimo darbus, kritikai atkreipė dėmesį į jo teikiamą pirmenybę viešiesiems ryšiams, o ne mokslui.
Z. Hawass buvo apšmeižtas, kai 2011 m. sausį Kaire Tahriro aikštėje prasidėjo protestai prieš tuometinį prezidentą H. Mubaraką. Protestuotojai jį vadino „antikvarinių vertybių Mubaraku“ ir kaltino korupcija. Antikvarinių vertybių departamento pavaldiniai, bedarbiai ir nusivylę archeologijos absolventai apgulė jo biurą, reikalaudami jį nušalinti. „Ir pasiimk savo kepurę“, – šaukė jie.
Pasak vieno Egipto tinklaraštininko, Z. Hawass buvo „išvestas pro užpakalines ministerijos duris į taksi, apipiltas jaunų archeologų įžeidinėjimais ir piktomis skanduotėmis“, o šis įvykis buvo užfiksuotas vaizdo įrašu, kurį stebėjo tūkstančiai egiptiečių.
Nepaisant praeities skandalų, jis ir toliau vaidina svarbų vaidmenį vykdant pagrindinius archeologinius kasinėjimus visame Egipte, vadovauja mokslo komitetui, prižiūrinčiam „ScanPyramids“ projektą. Jam ir jo komandai pavyko atrasti piramidžių statytojų nekropolį Gizoje, pradėti kasinėjimus Baharijos oazėse, inicijuoti Egipto mumijų projektą, atrasti svarbių kapaviečių visame Egipte bei kompiuterine tomografija nuskenuoti karaliaus Tutanchamono mumiją.
– Stebint jūsų darbą atrodo, kad esate kaip niekada užsiėmęs, tačiau, kaip ir dabar, atrandate laiko pasidalinti istorijomis ir archeologijos žiniomis su pasauliu. Kaip jums pakanka energijos užsiimti įvairiais projektais ir dar suspėti informuoti visuomenę?
– Nežinau. Iš tikrųjų, tai geras jausmas.
– Daug žmonių jus lygina su garsiuoju filmų personažu Indiana Džounsu. Kaip jaučiatės dėl šio palyginimo ir, jei matėte filmą, kokių asmeninių savybių panašumų atrandate su šiuo veikėju?
– Šioje srityje dirbdamas patiriu įvairių nuotykių, todėl žmonės mane ėmė lyginti su Indiana Džounsu. Gerai, kad per tai visuomenė mane atpažįsta. Savo darbe aš dėviu skrybėlę, panašią į Harrisono Fordo skrybėlę, ir būtent dėl to žmonės mane sieja su juo.
– Jūsų biografijoje atradau faktą, kad jaunystėje nesidomėjote archeologija. Iš pradžių norėjote tapti teisininku. Kas nutiko, kad pasukote link archeologijos/egiptologijos?
– Tai nutiko, kai pradėjau kasinėti ir radau statulą. Suradęs ją, pasakiau, kad radau savo meilę. Nuo tada ir prasidėjo mano įsimylėjimas šiai sričiai. Gavau valstybinį darbą. Nuo to darbo, kai pirmą kartą kasinėjau ir aptikau minėtą statulą, pasikeitė mano gyvenimas. Statula pakeitė mano gyvenimą.
Grįžau į teisės mokslus, bet man nepatiko apie ją skaityti ir aš galutinai perėjau į archeologiją, nežinodamas, ką darysiu toliau.
– Šiuo metu Egipte vyksta daugybė archeologinių kasinėjimo darbų. Ar įžvelgiate kokių nors rizikų dėl tokio kasinėjimo masto? Kalbant apie praeitį, kokias archeologų klaidas matote?
– Neįžvelgiu, nes kai yra atliekami kasimo darbai, atliekami ir konservavimo darbai. Jei nebus daromas konservavimas, bus daugiau etapų. Ir todėl greičiausiai bet kas, kas atras statulą, kapą, atliks konservavimą. Šiuo metu kasinėju Sacharoje, taip pat Luksore ir Karalių slėnyje.
Ir, žinoma, praeityje buvo daug kasinėjimų be restauravimo, taip pat nemokslinių kasinėjimų. Tačiau dabar – archeologija tapo mokslu. Reikia padalinti žemę į kvadratus, reikia ištirti jos lygį, reikia viską moksliškai užrašyti.
Mes vis dažniau pasitelkiame technologijas paslaptims atskleisti. Pavyzdžiui, skenuojant mumijas, robotas atskleidžia paslaptis piramidėje, ultragarso ir infraraudonųjų spindulių tyrimas padeda atrasti tuštumas piramidėje, DNR – išsiaiškinti mumijų giminystės ryšius. Taip mes pirmą kartą panaudojame technologijas archeologijoje.
– Kokie šiuo metu jūsų vykdomi ar ateityje numatyti projektai?
– Šiuo metu dirbu su DNR, kad atrasčiau karalienės Nefertitės ir jos dukters Anchesenamonės mumijas, taip pat kasinėju Karalių slėnyje ieškodamas jų kapų. Tai „National Geographic“ projektas. Po keturių mėnesių paskelbsime apie svarbų atradimą.
Vis dar ieškau dingusios piramidės, apie kurią „Netflix“ sukūrė filmą („Unknown: The Lost Pyramid“ – lrytas.lt). Antrąjį filmą kursime mano kasinėjimų aikštelėje Sacharoje.
Taip pat ketiname išvysti, kas yra už durų, kurias jie rado Didžiosios Gizos (Khufu) piramidės viduje, taip pat kas yra po koridoriumi, kurį aptikome už pagrindinio įėjimo į piramidę.
Be to, tęsiame kasinėjimus Aukso mieste. Luksore, šalia „prarastojo aukso miesto“, radome naują moterų kapavietę. Moterų, kurios buvo žynės bei 25-osios dinastijos laikotarpio dievo Amono žmonos. Taigi tai pagrindiniai svarbūs darbai, kurie prasidės spalio 1 d.
– Paminėjote „Netflix“ filmą „Unknown: The Lost Pyramid“. Kaip manote, kokį vaidmenį atlieka šis dokumentinis filmas?
– Tai skatina jaunus žmones domėtis archeologija. Be to, gera dalintis savo darbu su kitais.
– Koks jausmas pirmą kartą po tūkstančio metų būti pirmuoju žmogumi įžengusiu į senovės egiptiečių kapą?
– Kai pirmą kartą pamatote statulą arba įeinate į kapavietės vidų, apima jausmas, kurio neįmanoma apibūdinti. Kad tai suprastum, turi tai patirti.
– Koks ryšys sieja šiandien gyvenančius egiptiečius su senovės egiptiečiais? Kokią reikšmę šaliai turi šie atradimai?
– Reikia ieškoti praeities, norint suprasti ateitį. Jie labai džiaugiasi ir visa tai vertina, Daug kas žiūrėjo šį „Netflix“ filmą. Tai filmas, tai ne dokumentinis filmas.
– Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduriate pateikdamas informaciją apie Egipto civilizaciją tarptautinei bendruomenei, pavyzdžiui lietuviams?
– Manau, kad mes siunčiame žinią, jog Egiptas yra saugus. Mums reikia, kad žmonės iš čia važiuotų į Egiptą, jį aplankytų. Kai turime turizmą, turime pinigų paminklams restauruoti. Pavyzdžiui, Didžiajam Egipto muziejui, kurį netrukus atidarysime, išleidome milijardus dolerių.
Ir mes esame šalis, kuri negali sau viso to leisti, bet kadangi mums svarbu išsaugoti Egipto paminklus, mums reikia turizmo, kad galėtume tai finansuoti. Žinote, vien tik iš Japonijos gavome 800 milijonų dolerių, tačiau muziejui išleidome dar daugiau.
Ir todėl mums reikia, kad turizmas klestėtų, kad sumokėtumėme už restauravimą, konservavimą ir šio muziejaus atidarymą.
– Koks jūsų dabartinio vizito į Lietuvą tikslas?
– Paskatinti žmones atvykti į Egiptą.
– Daugybė surastų egiptietiškų kūrinių yra už Egipto ribų, eksponuojami įvairiuose pasaulio muziejuose – nuo Niujorko iki Berlyno. Kaip vertinate jūs, iš Egipto kilęs archeologas, kad šie atradimai yra užsienio šalyse?
– Nesakau, kad turime susigrąžinti visus daiktus, bet privalome atgauti unikalius artefaktus, pavyzdžiui, Nefertitės biustą iš Naujojo Berlyno muziejaus, Rozetos akmenį, esantį Britų muziejuje.
Šie eksponatai turi būti Egipte, nes iš Britų muziejaus iš viso buvo pavogta 2000 eksponatų, įskaitant aukso papuošalus ir brangakmenius. Kaip galiu pasitikėti šiuo muziejumi, kad saugotų mūsų palikimą?
Aš sukūriau peticiją, kurią pasirašė jau 200 000 žmonių, siekiant atgauti Rozetės akmenį. Jį iš pirminės radimo vietos išvežė okupacinė prancūzų kariuomenė, o po to užgrobė britai, kurie jį išvežė į Angliją. Egiptas niekada neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Mano vyriausybė mane remia. Pagrindinė kliūtis dabar yra muziejai, kurie nenori jų grąžinti, bet mes darome jiems spaudimą.
