Į Olasų šeimą pasaulis pirmą kartą atkreipė dėmesį moksliniame straipsnyje ir 2006 m. per BBC rodytame dokumentiniame filme „Šeima, kuri vaikšto keturiomis“.
Šeimą sudaro 18 vaikų, iš kurių šeši gimė su anksčiau šiuolaikiniams suaugusiems žmonėms nematytu bruožu, rašo „The Jerusalem Post“. Tragiška, bet vienas iš šešių vaikų mirė.
„Niekada nesitikėjau, kad šiuolaikiniai žmonės vėl pradės elgtis kaip gyvūnai, – atviravo Londono ekonomikos mokyklos evoliucinės psichologijos profesorius Nicholas Humphrey. – Nuo likusio gyvūnų pasaulio mes skiriamės tuo, kad vaikštome ant dviejų kojų ir aukštai iškėlę galvas. Kalba ir kiti veiksniai taip pat prisideda, tačiau žmonėms labai svarbu pripažinti, kad mes skiriamės nuo kitų gyvūnų. Ši šeima laužo visas normas.“
Liverpulio universiteto mokslininkai atliko vaikų tyrimus ir nustatė, kad jų skeletai labiau panašūs į beždžionių nei į žmonių.
Be to, jų smegenys buvo mažesnės ir susitraukusios – ši būklė paprastai neturi įtakos gebėjimui vaikščioti stačiomis. Tačiau skirtingai nei žmogbeždžionės, kurios judėjimui naudoja kumščius, šie vaikai pirmiausia naudojosi delnais, taip išryškindami svarbų skirtumą.
Tyrėjai iškėlė prielaidą, kad šis unikalus vaikščiojimo modelis galėjo susiformuoti dėl ribotų galimybių atsistoti ant kojų sulaukus devynių mėnesių amžiaus.
Siekiant padėti vaikams vystytis, šeimai buvo suteikta kineziterapeuto pagalba ir specializuota įranga, todėl jų mobilumas pagerėjo.
