JAV tyrinėtojas, išgelbėtas iš Turkijos urvo praėjus daugiau nei savaitei po to, kai sunkiai susirgo, šį išbandymą apibūdino kaip „beprotišką, beprotišką nuotykį“.
Rugsėjo 2 d. 40 metų Markui Dickey, tyrinėjusiam Morkos urvą, atokų siaurų požeminių tunelių kompleksą pietų Turkijos Tauro kalnuose, prasidėjo skrandžio problemos.
Pasak Turkijos speleologijos federacijos, vėlai pirmadienį jis pagaliau buvo iškeltas į paviršių.
„Markas Dickey ištrūko iš Morkos urvo. Jis jaučiasi gerai, jį prižiūri viršuje esančioje stovykloje dirbantys greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, – teigė federacija. – Taigi urvo gelbėjimo operacijos dalis baigėsi sėkmingai. Sveikiname visus prisidėjusius!“
„Nuostabu vėl atsidurti virš žemės, – ankstyvą antradienio rytą gulėdamas ant neštuvų žurnalistams sakė amerikietis.
Jis padėkojo Turkijos vyriausybei už tai, kad ji greitai sureagavo ir išgelbėjo jo gyvybę, taip pat tarptautinei speleologų bendruomenei, Turkijos speleologams ir Vengrijos urvų gelbėjimo tarnybai bei kitiems.
Morkos urvas yra trečias pagal gylį Turkijoje, jo žemiausia vieta siekia beveik 1,3 km po žeme. M. Dickey ir dar keli ekspedicijoje dalyvavę žmonės kartografavo urvų sistemą Anatolijos speleologijos grupės asociacijai.
Vyras susirgo 1 120 metrų gylyje, todėl, pasak organizatorių, buvo surengta viena didžiausių ir sudėtingiausių požeminių gelbėjimo operacijų.
Rugsėjo 3 d. į urvą nusileidęs vengrų gydytojas pirmą kartą suteikė amerikiečiui pagalbą. Vėliau juo pakaitomis rūpinosi gydytojai ir gelbėtojai. M. Dickey ligos priežastis nebuvo aiški.
Antradienį M. Dickey sakė, kad urve jis pradėjo vemti dideliais kraujo kiekiais.
„Mano sąmonė ėmė sunkiau išsilaikyti, ir pasiekiau tašką, kai pagalvojau, kad aš negyvensiu“, – pasakojo jis.
Didžiausias iššūkis gelbėtojams, ištraukiantiems jį iš urvo, buvo vertikalūs ruožai ir navigacija per purvą bei žemos temperatūros vandenį horizontaliuose ruožuose. Taip pat buvo psichologiškai sunku ilgą laiką būti tamsiame ir drėgname urve.
Gelbėjimo operacijoje dalyvavo apie 190 ekspertų iš Bulgarijos, Kroatijos, Vengrijos, Italijos, Lenkijos ir Turkijos, įskaitant gydytojus, paramedikus ir patyrusius speleologus. Komandos, sudarytos iš gydytojo ir trijų ar keturių kitų gelbėtojų, visą laiką paeiliui buvo šalia jo.
Gelbėjimo darbai prasidėjo šeštadienį, kai gydytojai nustatė, kad amerikietis gali įveikti sunkią gelbėjimo operaciją.
Prieš pradėdami evakuaciją, gelbėtojai pirmiausia turėjo praplatinti kai kuriuos siaurus urvo praėjimus, įrengti virves, kad galėtų jį ant neštuvų iškelti vertikaliomis šachtomis, ir pakeliui įrengti laikinas stovyklas.
Prieš sėkmingą išgelbėjimą pareigūnai teigė, kad vyro sveikata kelias dienas nuolat gerėjo.
„Apskritai jo sveikata yra gera. Jis ir toliau maitinamas skysčiais“, – vėlai sekmadienį nurodė Turkijos skubios pagalbos tarnybos vietos padalinio vadovas Cenkas Yildizas.
M. Dickey pasidarė bloga rugsėjo 2 d., tačiau pranešti žmonėms, esantiems virš žemės, prireikė iki kitos dienos ryto.
