Pastaraisiais metais tabako pramonė patyrė didelių pokyčių. Virsmui įtakos turėjo besikeičiantis vartotojų požiūris į rūkymo keliamą žalą sveikatai, tabako įmonių gebėjimas įtraukti naujausias technologijas ir vartotojų noras išbandyti rinkoje atsiradusias inovacijas. Be to, prie pokyčių prisidėjo ir valstybių vyriausybių įvesti apribojimai, privertę tabako gamintojus peržvelgti savo strategijas.
Vieno iš tabako industrijos banginio – „British American Tobacco“ (BAT) generalinio direktoriaus Baltijos šalyse Marcin Mielcarz teigimu, šis pokytis stipriai juntamas ir įmonės aplinkoje – maždaug 95 proc. pokalbių vyksta apie kaitinamojo tabako gaminius.
BAT savo puslapyje pažymi, kad, atsižvelgdama į įprastinių cigarečių daromą žalą, bendrovė įgyvendina naują strategiją „Better Tomorrow“ („Geresnis rytojus“ – liet.), kuria siekiama kurti ir komercializuoti alternatyvius tabako ir nikotino gaminius, kurie būtų mažiau žalingi sveikatai.
Kalbėdamas apie strategiją, M. Mielcarz pažymėjo, kad jos pavadinimas gali pasirodyti kaip madinga frazė, kuri gali reikšti „viską ir tuo pačiu nieko“.
„Tačiau, mano nuomone, kuo daugiau dirbsiu ir geriau dirbsiu, tuo mažiau žmonių rūkys, o vis didesnis skaičius rūkančiųjų pereis prie kaitinamojo tabako gaminių“, – pridūrė jis.
Vieningos nuomonės dėl naujos kartos tabako gaminių poveikio sveikatai vis dar nėra, tačiau JAV Maisto ir vaistų administracijos po dvejus metus trukusio tyrimo nustatė, kad, lyginant su įprastomis cigaretėmis, kaitinant tabaką išsiskiria mažiau kenksmingų medžiagų. Tai paantrino ir tabako bendrovių atlikti tyrimai, kurių duomenimis, kaitinamo tabako gaminių skleidžiamame aerozolyje yra 90–95 proc. mažiau kenksmingų medžiagų.
„Unikalus atvejis“
Paklaustas apie situaciją Baltijos šalių tabako rinkoje, M. Mielcarz teigė, kad Lietuvoje pastebimas itin didelis vartotojų įpročių pokytis. Remiantis „Euromonitor International“ rinkos tyrimų ataskaita, Lietuvos vartotojai yra ypač atviri naujovėms. Todėl, nors cigarečių, cigarų ar cigarilių pardavimų apimtys 2022 m. sumažėjo, kaitinamojo tabako ir elektroninių cigarečių gaminių pardavimai sparčiai auga.
„Apskritai Baltijos šalys yra atviros naujoms kategorijoms, tačiau turiu pasakyti, kad Lietuva yra labai unikali, – teigė M. Mielcarz. – Manau, kad Lietuvos atvejis yra sąmoningai pasirinktos žalos mažinimo ir atvirumo naujovėms derinys.“
Be to, tabako rinkoje Lietuvoje yra daug stiprių konkurentų, siūlančių alternatyvas cigaretėms. Kartu šios bendrovės užpildo kaitinamojo tabako produktų kategoriją. Anot M. Mielcarz, naujausius alternatyvius gaminius siūlančių tabako įmonių egzistavimas ir šalies vartotojų atvirumas sukuria unikalų Lietuvos atvejį.
Nors Lietuvoje, kaip ir kitose ES rinkose, modernūs tabako gaminiai tampa itin patraukliu pasirinkimu, vis dar dominuoja cigaretės. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, cigaretės sudaro 81 proc. visų tabako akcizų pajamų.
Vis dėlto numatoma, kad naujai į rinką atėjusios bedūmės alternatyvos ilgainiui turės didelę įtaką tradicinių cigarečių pardavimams. Tokia situacija susiklostė Japonijoje. „British Medical Journal“ publikuotas tyrimas atskleidė, kad, įvedus kaitinamo tabako gaminius, kiekviename šios šalies regione cigarečių pardavimai smarkiai krito.
Modernių rūkymo prietaisų plėtra
Dar 1988 metais rinką sudrebino technologinis proveržis, įrenginys, kuriuo buvo pasiūlyta mažiau kenksminga kaitinamojo tabako alternatyva. Taip pirmą kartą buvo panaikinta pagrindinė pirminė tradicinių cigarečių problema – tabako degimas, pažadinantis ir aktyvuojantis tabake esančius tūkstančius toksikologinių medžiagų.
Atsižvelgdamos į tyrimus bei prisitaikydamos prie kintančių valstybės taikomų teisinio reguliavimo priemonių, tabako bendrovės ėmėsi kardinalių pokyčių, kad išlaikytų ir plėstų savo klientų ratą. Nuo 2014 m., kai Italijoje, Japonijoje ir Švedijoje buvo pradėtas gaminti vienos didžiausių tabako kompanijų kaitinamojo tabako prietaisas, rinkoje ėmė daugėti panašių kitų tabako gamintojų įrenginių.
Pastaruoju metu tabako gamintojai vis daugiau investuoja į šias modernias technologijas, kurios, kaip ir kiekviena naujovė, kelia papildomų iššūkių. Pavyzdžiui, sudėtinga kaitinamojo tabako gaminių konstrukcija kelia naujų sunkumų atliekant bandymus, nes jie susideda iš daugelio integruotų komponentų.
„Mes žinome, kaip gaminti cigaretes, tai darome jau 120 metų. Tačiau dabar įžengiame į visiškai kitokią teritoriją ir, tiesą sakant, nesame „Samsung“, „Apple“, „Huawei“ ar kiti“, – pažymėjo M. Mielcarz. Anot BAT generalinio direktoriaus Baltijos šalyse, kompanija nuolat mokosi ir tai, kad įrenginio naudojimas tiesiogiai turi įtakos žmogaus sveikatai, lemia, jog sudėtingesnį gaminio kūrimo procesą, kadangi gaminio kūrimo metu privalu apsvarstyti daugybę detalių, siekiant sumažinti šalutinius poveikius vartotojui.
M. Mielcarz pridūrė, kad kitas iššūkis, su kuriuo susidūrė tabako kompanijos, COVID-19 pandemija, prisidėjusi prie svarbių prietaiso komponentų tiekimo sumažėjimo.
Pasak jo, dar viena kliūtis, atsiradusi įtraukus technologijas, vartotojams trūksta ryžto išbandyti modernius įrenginius, o išbandžius – juos įsigyti. Dėl to, M. Mielcarz teigimu, BAT ir konkurentai turėtų užtikrinti, kad pirkėjams būtų pateikta kuo aiškesnė informacija apie naujus gaminius.
„Mums tai visiškai nepažįstama aplinka, nesame tobuli. Mes vis dar mokomės apie šią konkrečią rinką, – sakė M. Mielcarz. – Į Lietuvą atvykome su „Glo Hyper“ prietaisu kaip pirmuoju leidiniu. Neseniai pristatėme „Glo X2“ ir „Glo X2 AIR“. Nesakau, kad kaskart darome šio įrenginio revoliuciją. Tačiau tai yra nedidelis žingsnis teisinga linkme“.
M. Mielcarz pabrėžė, kad visi šie BAT produktai skirti suaugusiesiems, bandantiems sumažinti ar visiškai nutraukti tradicinių cigarečių vartojimą. Pažymima, kad Lietuvoje kas penktas kaitinamojo tabako prietaisas yra „Glo“.
Kalbėdamas apie tabako rinkos ateitį, M. Mielcarz įvardijo, kad stebint pokyčius tabako rinkoje, tradicinių cigarečių netolimoje ateityje gali nelikti. „Idealiame pasaulyje po 10 metų rinkoje nebeliks cigarečių. Žinoma, 10 metų yra didelis noras, taip nebus. Tačiau vieną dieną cigarečių neliks, jų bus nulis. Toks yra mano siekis. Tai numatyta BAT „Better Tomorrow“ („Geresnio rytojaus – liet.) strategijoje.“
Svarbus dialogas
Lietuvoje neseniai įvesti papildomi apribojimai tam tikriems tabako gaminiams. Nuo šių metų spalio 23 d. parduotuvėse nebebus galima prekiauti kaitinamo tabako gaminiais su pridėtiniu aromatu ar skoniu. Be to, nuo rudens kaitinamojo tabako gamintojai privalės ant savo gaminių pakuočių klijuoti informacines etiketes ir įspėjimus, atkreipiančius dėmesį į galimą pavojų sveikatai.
Kalbėdamas apie apribojimus, M. Mielcarz pažymėjo, kad tai nėra pati veiksmingiausia strategija siekiant sumažinti rūkančiųjų skaičių. „Mano nuomone, idealiu atveju, idealiame pasaulyje geriausias būdas mažinti rūkymą – šviesti. Šviesti kiekvieną rūkantį, kad jis turi alternatyvą. Puiku, kad tradicinėms cigaretėms taikomi apribojimai. Vis dėlto, žinau, kad jie neveikia“, – pridūrė jis.
Bendrovės BAT generalinis direktorius Baltijos šalyse kaip problemą pateikė vyriausybės vykdomą politiką, kuria tradicinės cigaretės ir alternatyvūs tabako gaminiai priskiriami vienai kategorijai. Dėl to, anot jo, atsiranda apribojimų naujausiems gaminiams, kas trukdo tabako bendrovėms suteikti vartotojams visą reikiama informaciją apie juos.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, žmonių suvokimui apie gaminius didelę įtaką daro tai, kas jiems apie juos pasakojama, ir tai, ar jų vėlesnė vartojimo patirtis prieštarauja pateiktiems duomenims.
Be to, M. Mielcarz nuomone, įvedus tam tikrus apribojimus kaitinamojo tabako gaminiams, kai kurie vartotojai bandys jų įsigyti nelegaliai. Pasak jo, todėl yra itin svarbus vyriausybės ir tabako pramonės dialogas.
„Idealiame pasaulyje įsivaizduoju kambarį, kuriame dalyvautų pramonės atstovai, žmonės, kurie priima įstatymus ir galbūt net mažmenininkai. Tuomet, jei prireiktų, vieną, dvi ar net tris dienas nuoširdžiai kalbėtume apie tai, kaip norime formuoti tabako pramonę.
Tai būtų naudinga visiems: vartotojams, kurie būtų šviečiami apie alternatyvas rūkymui, valstybės biudžetui, nes jei būtume išmintingi, tai akcizas nuo legalių gaminių padidėtų, ir, žinoma, mums – tabako bendrovėms“, – pridūrė M. Mielcarz.
