Šeštadienio rytą lyjant lietui dešimtys savanorių iš viso pasaulio įkurdino 17 stebėjimo postų aplink garsųjį ežerą Škotijos aukštikalnėse.
Po Lochneso ežerą plaukios valtys su specialia technika, pavyzdžiui, hidrofonu – savotišku povandeniniu mikrofonu akustiniams signalams aptikti. Taip pat planuojama naudoti dronus su termovizorinėmis kameromis.
Pasak organizatorių – Lochneso lankytojų centro ir savanorių grupės „Lochneso tyrinėjimai“ entuziastų – tai sistemingiausia būtybės, vardu Nesė, paieška nuo 1972 metų.
Legendos apie didžiuliame, 230 metrų gylio ežere gyvenančią nepagaunamą pabaisą sklando mažiausiai nuo Šv. Kolumbos laikų, kuris, kaip teigiama, išvijo į ežero gelmes žvėrį po to, kai šis 565 metais pagrobė tarną.
Oficiali šalies turizmo agentūra „Visit Scotland“ teigė, kad egzistuoja „daugiau nei 1 000 liudininkų pasakojimų ir daugybė nepaaiškinamų įrodymų“ apie ežero legendą.
1934 metų nuotrauka, kurioje virš bangų matoma į pleziozauro panaši galva, sukėlė didžiulį susidomėjimą ir įkvėpė kelias „pabaisų medžiokles“ bei mokslinius tyrimus per kitus dešimtmečius. Dabar dauguma mano, kad nuotrauka buvo apgaulė.
Tačiau spekuliacijos ir troškimai aptikti Nesę tebėra. Kai kas sako, kad Nesė galėjo būti ruonis, milžiniškas ungurys, labai didelis šamas ar jūrų kiaulė.
Projekto vadovas Alanas McKenna netoliese esančiame Drumnadrochito kaime kalbėjo, kad rasti pabaisą būtų smagu, tačiau esminis tikslas – geriau pažinti ežerą.
A. McKenna sakė, kad planuojama sukurti audioteką, kurioje būtų įrašyti visi ežero garsai ir triukšmai. Tikimasi, kad projektas truks ne vienerius metus.
