Antradienį žurnale „Nature“ paskelbtame naujame tyrime teigiama, kad Atlanto vandenyno Golfo srovė, gali sustoti maždaug šio šimtmečio viduryje arba jau 2025 m.
AMOC – tai sudėtinga srovių virtinė, veikianti kaip milžiniškas pasaulinis konvejeris. Jis perneša šiltą vandenį iš atogrąžų į Šiaurės Atlantą, kur vanduo atvėsta, pasidaro sūresnis ir nugrimzta gilyn į vandenyną, o paskui juda į pietus.
Jis atlieka svarbų vaidmenį klimato sistemoje, padėdamas reguliuoti pasaulinius orus. Jo žlugimas turėtų milžiniškų pasekmių, įskaitant daug ekstremalesnes žiemas ir jūros lygio kilimą, kuris paveiktų dalį Europos ir JAV, bei musonų pasikeitimą tropikuose.
Jau daugelį metų mokslininkai perspėja apie jos nestabilumą spartėjant klimato krizei, nes kyla grėsmė, kad bus pažeista temperatūros ir druskingumo pusiausvyra, nuo kurios priklauso šių srovių stiprumas.
Su paskelbtu tyrimu nesusiję mokslininkai CNN sakė, kad tikslus kritinės sistemos lūžio taškas neaiškus, o srovių matavimai iki šiol nerodė jokių tendencijų ar pokyčių. Tačiau jie sutiko, kad šie rezultatai kelia nerimą ir pateikia naujų įrodymų, kad lūžio taškas gali įvykti anksčiau, nei manyta anksčiau.
Vandenynams šylant ir tirpstant ledui, į vandenyną patenka daugiau gėlo vandens, kuris mažina vandens tankį, todėl jis mažiau grimzta. Kai vanduo tampa per daug gėlas, per šiltas arba ir viena, ir kita, judėjimas sustoja.
Taip jau yra nutikę anksčiau. Daugiau nei prieš 12 000 metų dėl spartaus ledynų tirpimo AMOC sustojo ir per dešimtmetį Šiaurės pusrutulyje įvyko didžiuliai 10–15 laipsnių temperatūros svyravimai.
„Sustojimas paveiktų kiekvieną planetos žmogų – tai toks didelis ir svarbus reiškinys“, – tikino Vudso Holo okeanografijos instituto prezidentas Piteris de Menokalas.
JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos 2019 m. ataskaitoje prognozuojama, kad per šį šimtmetį AMOC susilpnės, tačiau visiškas jo žlugimas iki 2100 m. mažai tikėtinas.
Šiame naujajame tyrime prieita prie daug didesnį nerimą keliančios išvados.
Kadangi AMOC nuolat stebimas tik nuo 2004 m., tyrimo autoriai ieškojo daug didesnio duomenų rinkinio, kuris galėtų parodyti, kaip srovės elgėsi laikotarpiu be žmogaus sukeltos klimato kaitos.
„Mums reikėjo grįžti į praeitį“, – sakė Kopenhagos universiteto klimato fizikos profesorius ir vienas iš ataskaitos autorių Peteris Ditlevsenas. Mokslininkai išanalizavo jūros paviršiaus temperatūrą Šiaurės Atlanto vandenyne į pietus nuo Grenlandijos esančioje teritorijoje per 150 metų laikotarpį nuo 1870 iki 2020 m.
Jie rado „ankstyvųjų perspėjimo signalų“ apie kritinius AMOC pokyčius, todėl „su dideliu patikimumu“ prognozavo, kad jis gali itin sulėtėti arba sustoti jau 2025 m. ir ne vėliau kaip 2095 m. Labiausiai tikėtinas žlugimo momentas yra kažkur tarp 2039 ir 2070 m., nurodė mokslininkai.
„Tai tikrai baisu, – patikino P. Ditlevsenas CNN. – Tai nėra kažkas, ką lengvabūdiškai dėtumėte į dokumentus.“
„Esame labai įsitikinę, kad tai yra patikimas rezultatas“, – pridūrė tyrėjas.
Ataskaitoje raginama imtis greitų ir veiksmingų priemonių, kad planetą šildanti tarša būtų sumažinta iki nulio, sumažėtų pasaulinė temperatūra ir sulėtėtų Arkties tirpimas.
„Svarbiausia šio tyrimo mintis yra ta, kad mes apskritai neturime daug laiko tai padaryti, – nurodė P. de Menokalas. – Ir statymai ką tik tapo didesni.“
Parengta pagal CNN inf.
