Tarptautinė mokslininkų komanda apžvelgė 223 tyrimus, kurių bendrą duomenų bazę sudarė spermos mėginiai iš daugiau negu 57 tūkst. vyrų 53 valstybėse. Naujausi duomenys kelia nerimą ir įspėja apie vaisingumo krizę.
Jau anksčiau buvo nustatyta, kad bendras vyrų spermatozoidų skaičius sparčiai mažėja Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Australijoje.
Bet dabar pirmą kartą pastebėta, kad panašus procesas vyksta ir Lotynų Amerikos, Azijos bei Afrikos žemynuose.
Tyrimo autoriai perspėja, kad vidutinis spermatozoidų skaičius dabar pavojingai artėja prie ribos, kai pastojimas tampa sunkesnis. Tai reiškia, kad poros visame pasaulyje vis dažniau gali susidurti su problemomis bandant susilaukti kūdikio be medicininės pagalbos.
„Turime rimtą problemą, kuri, jeigu nebus sušvelninta, gali kelti grėsmę žmonijos išlikimui“, – teigė Jeruzalės hebrajų universiteto profesorius Hagai Levine’as.
Atrodo lyg pandemija
Jungtinė tyrėjų iš Izraelio, JAV, Danijos, Brazilijos ir Ispanijos komanda aiškinosi spermatozoidų skaičiaus kitimo tendencijas regionuose, kurie iki tol nesulaukė įdėmaus specialistų žvilgsnio.
Tie patys mokslininkai dar 2017 metais pranešė, kad spermatozoidų skaičiaus mažėjimas Vakarų pasaulyje kelia pagrįstą nerimą.
Naujausiame tyrime jie nustatė, kad vidutinis spermatozoidų lygis visame pasaulyje per pastarąjį pusšimtį metų sumažėjo daugiau nei 50 proc.
1973–2018 m. duomenimis, spermatozoidų skaičius per metus smuko vidutiniškai 1,2 proc.
Po 2000-ųjų gauti duomenys rodė daugiau nei 2,6 proc. mažėjimą per metus.
„Tai tiesiog neįtikėtina. Aš pats negalėjau tuo patikėti“, – pripažino H.Levine’as.
Jo teigimu, tai, kad bendra tendencija pastebėta visuose pasaulio regionuose, rodo visuotinę krizę, kurią galima prilyginti klimato kaitai.
„Kaip ir klimato kaitos atveju, problemos mastas įvairiose vietose gali būti skirtingas, tačiau apskritai šis reiškinys yra pasaulinis ir turėtų būti traktuojamas kaip toks, – aiškino H.Levine’as. – Tai atrodo kaip pandemija. Kai kurie padariniai gali būti juntami labai ilgai.“
Pastoti tampa sunkiau
Tyrėjai teigia, kad nors spermatozoidų skaičius yra netobulas vaisingumo rodiklis, jis yra glaudžiai susijęs su reprodukcinėmis galimybėmis.
Įprastomis aplinkybėmis, kai viršijama 40–50 mln. spermatozoidų mililitre riba, didesnis spermatozoidų skaičius nebūtinai reiškia didesnę pastojimo tikimybę.
Visai kita kalba, jei spermatozoidų koncentracija ima svyruoti aplink minėtą ribą.
Tyrėjai nustatė, kad per pastaruosius pusšimtį metų vidutinis spermatozoidų skaičius sumažėjo nuo 104 mln. iki 49 mln. mililitre.
Tai reiškia, kad didėja vyrų, kurie susidurs su problemomis bandydami susilaukti vaikų, dalis.
Edinburgo universiteto Reprodukcinės sveikatos centro profesorius Richardas Sharpe’as tokias išvadas pavadino beviltiškai bloga žinia porų vaisingumui.
Jis taip pat pridūrė, kad ši problema taps iššūkiu senstančioms visuomenėms.
„Tai galvos skausmas ne tik poroms, kurios bando susilaukti vaikų. Jauni žmonės palaipsniui sudarys vis mažesnę visuomenės dalį, kuri aktyviai veikia darbo rinkoje ir gali išlaikyti augančią pensinio amžiaus gyventojų dalį“, – pabrėžė R.Sharpe’as.
Reikia daugiau tyrimų
Spermatozoidų skaičiaus sumažėjimo priežastys nebuvo tirtos, tačiau autoriai teigia, kad turimi duomenys atspindi pasaulinę krizę, susijusią su mūsų šiuolaikine aplinka ir gyvenimo būdu. Nurodoma, kad įvairios cheminės medžiagos trikdo žmonių hormonines ir reprodukcines sistemas.
Mokslininkai taip pat pastebi, kad spermatozoidų skaičius kartu yra ir bendros vyrų sveikatos rodiklis, o mažas jų kiekis siejamas su padidėjusia lėtinių ligų, sėklidžių vėžio išsivystymo rizika ir trumpesne gyvenimo trukme.
Dandžio universiteto (Škotija) reprodukcinės medicinos dėstytoja Sarah Martins da Silva pritarė, kad susirūpinimą kelia šiame amžiuje ypač sparčiai mažėjantis vyrų spermatozoidų lygis. Ji ragino atlikti nuodugnesnius šio reiškinio tyrimus.
„Žmonių rasei negresia tiesioginis išnykimo pavojus, bet mums tikrai reikia papildomų tyrimų, kad suprastume, kodėl spermatozoidų lygis mažėja, – sakė S.Martins da Silva. – Manoma, kad tarša, plastikas, rūkymas ir receptiniai vaistai, taip pat gyvenimo būdas, pavyzdžiui, nutukimas, prasta mityba, – tai veiksniai, turintys įtakos, nors jų poveikis dar nėra aiškiai suvoktas.“
Parengta pagal „Euronews“ inf.
