12 virusų žudikų, kuriais užsikrėtus gali grėsti mirties nuosprendis

Tykančio pavojaus pavyzdžių toli ieškoti nereikia: dėl 2014–2016 m. Vakarų Afrikoje kilusio Ebolos protrūkio mirė iki 90 proc. šiuo virusu užsikrėtusių žmonių.

Kai kurių virusų, įskaitant naująjį koronavirusą, atveju mirštamumas yra mažesnis. Bet jie vis tiek kelia rimtą grėsmę visuomenės sveikatai, nes užkrečia labai daug žmonių.

Pateikiame 12 didžiausių virusų žudikų – atsižvelgiant į tikimybę mirti užsikrėtus, nusineštų gyvybių skaičių ir išplitimo grėsmę.

Mokslininkai Marburgo virusą pirmą kartą identifikavo 1967 m. vienoje Vokietijos laboratorijoje.

Nedidelis infekcijos protrūkis kilo, kai laboratorijos darbuotojai turėjo sąlytį su tada dar neregėtu virusu užsikrėtusiomis beždžionėmis, atvežtomis iš Ugandos.

Marburgo viruso simptomai panašūs į Ebolos viruso, nes abu gali sukelti hemoraginę karštinę: užsikrėtusiems žmonėms prasideda didelis karščiavimas ir kraujavimas visame kūne, kuris gali sukelti šoką, organų nepakankamumą ir mirtį.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pirmojo protrūkio metu 1967 m. mirštamumas buvo 24 proc., tačiau per 1998–2000 m. protrūkį Kongo Demokratinėje Respublikoje tragiškas skaičius pašoko iki 83 proc., o 2017 m. Ugandoje pasiekė 100 proc.

1976 m. Sudano Respublikoje ir Kongo Demokratinėje Respublikoje vienu metu kilo pirmieji žinomi Ebolos viruso protrūkiai tarp žmonių. Jis plinta per sąlytį su užsikrėtusių žmonių ar gyvūnų krauju ar kitais kūno skysčiais arba audiniais. Mirštamumas žinomų atmainų atveju labai skiriasi.

Viena atmaina – Restono virusu – žmonės net neserga, tačiau ji mirtina kitiems primatams. Nuo Bundibugjo viruso miršta iki 25 proc., nuo Zairo atmainos – iki 90 proc. žmonių.

Didžiausias iki šiol užregistruotas Ebolos protrūkis kilo Vakarų Afrikoje 2014-ųjų pradžioje ir truko dvejus metus. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, tada užsikrėtė 28 652 žmonės, mirė 11 325. 2020 m. gruodį JAV maisto ir vaistų administracija patvirtino „Ervebo“ vakciną, kuri padeda apsisaugoti nuo Zairo Ebolos viruso.

Nors XX a. 3-iajame dešimtmetyje pradėjus skiepyti naminius gyvūnus nuo pasiutligės ši liga išsivysčiusiose šalyse tapo itin reta, Indijoje ir kai kuriose Afrikos dalyse ji tebėra rimta problema.

Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro atliktu tyrimu, kasmet nuo šio viruso miršta apie 59 tūkst. žmonių.

Ši infekcija išsivysto įkandus arba įdrėskus užsikrėtusiam žinduoliui. Tokiu atveju žmogus turi nedelsdamas pasiskiepyti nuo pasiutligės arba atlikti gydymą antikūnais, kad liga neprogresuotų. Priešingu atveju virusas pažeis smegenis ir nervus.

Pradėjus reikštis ligos simptomams beveik visada ištinka mirtis. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, mirštamumas nuo šio viruso siekia 99 proc.

Šiuolaikiniame pasaulyje didžiausias mirštamumas siejamas su žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV).

Apskaičiuota, kad nuo 8-ojo dešimtmečio pradžios, kai buvo patvirtintas šios ligos egzistavimas, nuo ŽIV mirė 32 mln. žmonių.

2021 m. pasaulyje fiksuota 650 tūkst. su ŽIV susijusių mirčių.

Dėl galingų antivirusinių vaistų ŽIV užsikrėtę žmonės gali gyventi ilgus metus. Retais atvejais ŽIV sukelta AIDS liga yra gydoma transplantavus kamienines ląsteles. Tačiau infekcija toliau siaučia daugelyje šalių, kurių dauguma gyventojų gauna mažas ir vidutines pajamas, – jose užregistruojama 95 proc. naujų ŽIV atvejų.

PSO duomenimis, beveik 1 iš 25 suaugusiųjų Afrikos regione yra užsikrėtęs ŽIV, o tai sudaro daugiau nei du trečdalius visų pasaulyje ŽIV užsikrėtusių žmonių.

1980 m. paskelbta, kad pasaulyje raupų nebėra, tačiau prieš tai žmonės tūkstančius metų kovojo su šia pandemija.

Nuo sunkesnės ligos versijos – Variola major – mirdavo apie 30 proc. užsikrėtusiųjų, o išgyvenusiems likdavo gilūs randai ir dažnu atveju aklumas.

Už Europos ribų esančiose populiacijose mirštamumas nuo raupų buvo daug didesnis. Pavyzdžiui, istorikų vertinimu, nuo raupų, kuriuos įvežė atvykėliai iš Europos, mirė 90 proc. vietinių Amerikos gyventojų.

Per praėjusį amžių nuo raupų iš viso mirė 300 mln. žmonių.

Hantavirusinis plaučių sindromas (HPS) – mirtina liga, bet nuo jos mirė palyginti nedaug žmonių.

Pirmą kartą apie infekciją plačiau sužinota 1993 m., kai Jungtinėse Amerikos Valstijose sveikas jaunas vyras ir jo sužadėtinė per kelias dienas mirė nuo dusulio.

Po poros mėnesių sveikatos priežiūros institucijos hantavirusą aptiko ištyrusios elninę pelę, gyvenusią užsikrėtusiųjų namuose.

Nuo 2020 m. pabaigos HPS užsikrėtė daugiau kaip 800 amerikiečių, 35 proc. jų mirė.

Virusas nėra perduodamas vieno žmogaus kitam – užsikrečiama nuo sergančių pelių išmatų.

Anksčiau kitas hantavirusas, vadinamas Korėjos hemoragine karštine, sukėlė protrūkį XX a. 6-ojo dešimtmečio pradžioje. Teigiama, kad per Korėjos karą šia infekcija užsikrėtė per 3000 žmonių, apie 12 proc. jų mirė.

Tada aptiktas hantavirusas Vakarų medicinai buvo naujas, bet vėliau mokslininkai aptiko, kad tradicinėje JAV indėnų medicinoje yra žinoma panaši pelių sukeliama liga.

JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, kasmet nuo gripo miršta nedidelė dalis susirgusiųjų – maždaug 1,8 iš 100 tūkst.

Bet gripu užsikrečia labai daug žmonių, todėl tai vienas pagrindinių virusų žudikų visame pasaulyje. PSO skaičiavimu, per įprastą gripo sezoną pasaulyje nuo šios ligos miršta iki 650 tūkst. žmonių.

Kartais atsiranda nauja gripo atmaina ir pandemija išplinta visame pasaulyje.

Dažnai mirštamumas nuo šių naujų atmainų būna didesnis nei nuo endeminio gripo.

Didžiausia gripo pandemija, vadinama ispaniškuoju gripu, prasidėjo 1918 m. Susirgo iki 40 proc. pasaulio gyventojų, mirė apie 50 mln. žmonių.

Dengės karštligė, kurią sukelia Dengės virusas, yra uodų platinama liga, pirmą kartą pasireiškusi Filipinuose ir Tailande praėjusio amžiaus 6-ajame dešimtmetyje.

Nuo to laiko Dengės karštligė išplito po visus tropinius ir subtropinius planetos regionus.

Šiuo metu apie 40 proc. pasaulio žmonių gyvena vietovėse, kuriose Dengė yra endeminė liga.

Tikėtina, kad dėl klimato kaitos liga plis labiau, nes ją platinantys uodai galės veistis kituose regionuose.

Pasak PSO, Dengės karštlige kasmet suserga nuo 100 mln. iki 400 mln. žmonių. Nors mirštamumas mažesnis nei nuo kai kurių kitų virusų – apie 1 proc., virusas gali sukelti į Ebolą panašią ligą, vadinamą Dengės hemoragine karštlige, – mirštamumas siekia 20 proc.

2019 m. JAV maisto ir vaistų administracija patvirtino vakciną nuo Dengės „Dengvaxia“, kurią galima naudoti šiuo virusu prasirgusiems 9–16 metų vaikams, kurie gyvena Dengės paplitimo vietovėse.

Taip pat kai kuriose šalyse patvirtinta vakcina, skirta 9–45 metų asmenims, tačiau ir šiuo atveju skiepų gavėjai turi būti jau persirgę Dengės virusu.

Tiems, kurie anksčiau nesirgo, suleidus vakciną gali kilti rizika patirti sunkesnę Dengės karštligės formą.

Rotavirusas – viduriavimo liga, nuo kurios kasmet miršta apie 200 tūkst. vaikų. Daugiausia mirties atvejų Nigerijoje ir Indijoje.

Virusas gali greitai plisti, kaip mokslininkai vadina, fekaliniu-oraliniu būdu – tai reiškia, kad į organizmą patenka mažos išmatų dalelės.

Dėl vakcinų išsivysčiusiose šalyse vaikai nuo šios infekcijos miršta retai. Bet rotavirusas yra žudikas besivystančiose šalyse, kuriose rehidratacijos procedūros nėra plačiai prieinamos.

PSO skaičiavimais, pasaulyje kasmet dėl rotavirusinės infekcijos ambulatoriškai apsilanko daugiau kaip 25 mln. pacientų, 2 mln. gydomi ligoninėse. Šalyse, kuriose pradėta skiepyti, labai sumažėjo hospitalizacijų ir mirčių nuo rotaviruso atvejų. Šiuo metu yra dvi vakcinos, apsaugančios vaikus nuo rotaviruso.

Sunkų ūminį kvėpavimo takų sindromą (SARS) sukeliantis virusas pirmą kartą nustatytas 2003 m. per protrūkį Kinijoje. Virusas atsirado šikšnosparniuose, paskui peršoko į naktinius katininius žinduolius, vadinamus civetomis, ir galiausiai pasiekė žmones.

Prasidėjus protrūkiui Kinijoje SARS išplito į 26 pasaulio šalis ir per kelis mėnesius juo užsikrėtė per 8000 gyventojų, iš jų daugiau kaip 770 mirė.

Liga sukelia karščiavimą, šaltkrėtį bei kūno skausmus ir dažnai pereina į plaučių uždegimą.

Apskaičiuotas mirštamumo nuo SARS rodiklis yra 9,6 proc., tačiau, JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, nuo 2000 metų pradžios naujų SARS atvejų nebuvo užregistruota.

Nors nuo SARS-CoV-2 nemiršta didžioji dalis užsikrėtusiųjų, šio viruso sukeliama liga, vadinama COVID-19, nuo 2020 m. spalio tapo dažniausia virusų sukeliama mirties priežastimi.

Nuo savo gyvavimo pradžios koronavirusas visame pasaulyje sukėlė daugiau kaip 6,5 mln. mirčių, o juo užsikrėtė mažiausiai 626 mln. žmonių.

SARS-CoV-2 priklauso tai pačiai didelei virusų šeimai kaip ir SARS-CoV, vadinamai koronavirusais. Pirmą kartą virusas buvo nustatytas 2019 m. gruodį iš mėginio Kinijos Uhano mieste.

Netrukus buvo iškelta versija, kad virusas galbūt kilo iš šikšnosparnių.

Dėl pirminio protrūkio Uhane ir aplinkiniuose miestuose buvo paskelbtas plataus masto karantinas, paskui imta riboti keliones į užkrėstas šalis ir iš jų, o visame pasaulyje pulta kurti diagnostikos priemones, gydymo būdus ir vakcinas.

Apskaičiuoti žmonių, kurie miršta užsikrėtę, dalį sudėtinga – daugelis lengvų atvejų niekada nediagnozuojami.

Bet akivaizdu, kad amžius yra labai svarbus veiksnys, lemiantis mirštamumą nuo jo. Žurnale „The Lancet“ paskelbtais tyrimo duomenimis, nuo viruso mirė apie 0,0023 proc. jaunesnių kaip 7 metų vaikų ir apie 20 proc. vyresnių nei 90 metų senjorų.

PSO teigimu, virusas taip pat kelia didesnę riziką žmonėms, kurie turi sveikatos sutrikimų, tokių kaip diabetas, aukštas kraujospūdis ar nutukimas.

Įprasti viruso sukelti simptomai – karščiavimas, kosulys, skonio ar kvapo praradimas, dusulys, o rimtesni – krūtinės skausmas, kvėpavimo ir judėjimo sutrikimai.

Šiuo metu yra patvirtintos kelios vakcinos nuo COVID-19 ir šių vakcinų stiprinamosios dozės, kurias galima naudoti vaikams ir suaugusiesiems. Skiepai gerokai sumažina sunkios ligos ir mirties tikimybę.

Artimųjų Rytų kvėpavimo takų sindromą sukeliantis virusas MERS-CoV 2012 metais lėmė ligos protrūkį Saudo Arabijoje, o 2015 m. – Pietų Korėjoje. Nuo šio viruso miršta apie 35 proc. užsikrėtusiųjų, nuo 2021 m. fiksuotos tik 858 mirtys, nes virusas sunkiai plinta tarp žmonių.

MERS-CoV priklauso tai pačiai virusų šeimai kaip ir SARS-CoV bei SARS-CoV-2. Pasak PSO, pirmiausia šia liga užsikrėtė kupranugariai, vėliau ji persidavė žmonėms. Simptomai – karščiavimas, kosulys ir dusulys.

Artimųjų Rytų kvėpavimo takų sindromas būna mirtinas, nes, kaip ir mažiau grėsmingi jo giminaičiai SARS ir SARS-CoV-2, dažnai sukelia sunkų plaučių uždegimą. Vakcinos nuo šios ligos nėra. Geriausi būdai sumažinti užsikrėtimo tikimybę – reguliariai plauti rankas, vengti kontakto su kupranugariais ir nevartoti produktų, kurių sudėtyje yra nepasterizuoto gyvulių pieno.