Džonatanas, Seišelių didysis vėžlys, švenčia maždaug 190-ąjį savo gimtadienį Šv. Elenos saloje atokiame Pietų Atlante, kur 1821 m. tremtyje mirė nugalėtas Prancūzijos imperatorius. Remiantis kiauto matavimais, manoma, kad Džonatanas buvo išperintas maždaug 1832 m., o po 50 metų jis buvo iš Seišelių atvežtas į Jungtinės Karalystės užjūrio teritoriją.
Vėžlys gyvena patogų pensininko gyvenimą oficialioje Šv. Elenos gubernatoriaus rezidencijoje „Plantation House“, o jo gimtadienis švenčiamas visą savaitgalį numatytais renginiais, įskaitant specialaus pašto ženklo išleidimą.
Šventė baigsis sekmadienį „gimtadienio tortu“, pagamintu iš Džonatano mėgstamų maisto produktų. Jis ypač mėgsta morkas, salotas, agurkus, obuolius ir kriaušes, teigė jo prižiūrėtojai, AFP kalbinti 2017 metais.
Nepaisant garbaus amžiaus, Džonatanas neabejingas vėžlio patelei Emai, dar tik 50-ies metų. „Jam vis dar patinka damos ir aš gana dažnai girdžiu jį ir Emą aptvare, jis niurna“, – sakė tuometinė gubernatorė Lisa Phillips. „Turiu jį stebėti, kai jis tai daro, tai nebuvo numatyta mano pareigybės aprašyme, kai tapau gubernatore“, – pridūrė ji.
Šių metų pradžioje Džonatanui buvo suteiktas Gineso rekordų knygos seniausio pasaulyje gyvenančio sausumos gyvūno titulas, o šį mėnesį jis paskelbtas seniausiu visų laikų vėžliu.
„Kai susimastai, kad jis išsiperėjo 1832 m., karaliaus Jurgio epochoje, dievulėliau, kaip pasikeitė pasaulis“, – kalbėjo Joe Hollinsas, išėjęs į pensiją veterinarijos gydytojas, šiandien pagrindinis Džonatano globėjas. „Pasauliniai karai, Britų imperijos iškilimas ir žlugimas, daugybė išėjusių gubernatorių, karalių ir karalienių – tai gana nepaprasta, – sakė J. Hollinsas. – O jis visą laiką čia ir mėgaujasi gyvenimu“.
Šv. Elenos valdžia tikisi, kad vėžlys gyvens dar daugelį metų, bet vis dėlto jau suplanavo garbingosios reptilijos galutinę paskirtį: jo kiautas bus išsaugotas palikuonims.
