Nors moteris apsirengusi kaip jaunamartė, ji skiriasi nuo kitų nuotakų. Kšama Bindu ištekėjo ne už vyro ar moters – ji ištekėjo už savęs.
„Žmonės keistai žiūri į mane. Tarsi būčiau įvykdžiusi nusikaltimą“, – sakė ji naujienų agentūrai „Al Jazeera“.
Praėjusį mėnesį K.Bindu „sologamija“ – santuoka su savimi – buvo atlikta vadovaujantis indiška vestuvių tradicija, todėl ji per vieną naktį tapo interneto sensacija ir pirmąja Indijos gyventoja, kuri atliko tokią praktiką.
K.Bindu teigė, kad sologamijos idėja jai kilo likus vos trims mėnesiams iki vestuvių, po to, kai ji pažiūrėjo „Netflix“ serialą „Anne With An E“, kuriame pasakojama apie jaunos našlaitės, vaikystėje patyrusios prievartą, brendimą.
Perkėlusi sakinį, skambėjusį minėtame seriale – „noriu būti nuotaka, bet ne žmona“ – į kitą lygmenį, ji galiausiai paskelbė apie vestuves su savimi.
Nuo to laiko, pradedant kelionėmis į darbą, baigiant apsipirkinėjimu vakarinėje Indijos Gudžarato valstijoje, 24-erių metų mergina susilaukia nepritariančių nepažįstamųjų žvilgsnių.
Nepaisant to, mergina jaučiasi neįprastai laiminga. Vestuvių dieną mergina teigė, kad tai buvo geriausia diena jos gyvenime ir pridūrė: „Žiūrėdama į veidrodį žavėjausi savimi. Neturėjau jokių įprastos indų nuotakos rūpesčių. Jaučiausi esanti sau pakankama“.
Geriausia dalis santuokoje su savimi, sako ji, yra tai, kad po vestuvių nedaug kas pasikeitė.
K.Bindu – neįprasta moteris tradicinėje Indijos visuomenėje, kuri dabar sparčiai keičiasi.
Ar tai radikali meilė sau, šlovės siekis, sąmoningas vienatvės šlovinimas kaip protestas prieš vienatvę, ar patriarchato ir visuomenės lūkesčių moterims atmetimas?
Ekspertai teigia, kad toks savimeilės deklaravimas galėjo būti praeities traumų ir nesėkmingų santykių pasekmė ir netgi gali rodyti narciziškus polinkius.
Anusnigdha, į psichoanalizę orientuota Birmingemo universiteto Jungtinėje Karalystėje tyrėja, mano, kad trauma jaunystėje galėtų paaiškinti tokią savimeilę.
Jos teigimu, traumą patyrusiam žmogui toks savęs priėmimas gali būti nepaprastai gydantis.
„Visuomenėje, kurioje dabar viskas švenčiama socialiniuose tinkluose, atrodo, kad ji norėjo viešai pareikšti, jog pagaliau priėmė save po gijimo kelionės“, – teigė Anusnigdha.
K.Bindu nurodė, kad iš tiesų turėjo sunkią vaikystę, o būdama aštuonerių metų ne kartą patyrė seksualinę prievartą.
„Kiekvieną kartą, kai tai nutikdavo, žiūrėdavau į veidrodį verkdama ir stengdavausi save motyvuoti ir įkvėpti. Turėdavau sau priminti, kad esu stipri. Dėl to užaugau anksčiau laiko“, – sakė ji.
Remiantis Indijos nacionalinio nusikaltimų registravimo biuro (NCRB) 2020 m. duomenimis, Indijoje padaugėjo seksualinių nusikaltimų prieš vaikus – mažiausiai 40 proc. visų nusikaltimų prieš vaikus sudaro seksualiniai nusikaltimai.
K.Bindu apibūdina save kaip asmenį, kuris visada laikosi pozicijos prieš neteisybę.
„Kai kurie žmonės manęs nemėgsta. Jie laiko mane bukaprote, nes įvardiju atsitiktinį seksizmą ir mizoginiškus juokelius“, – sakė ji.
„Ilsėkis ramybėje, patriarchate ir lyčių taisyklės, – rašoma tatuiruotėje ant K.Bindu kairiojo riešo. – Patriarchatas mane ištiko daugybę kartų ir skirtingais gyvenimo etapais“.
Birmingemo universiteto tyrėja mano, kad spaudimas dėl idealios santuokos moterims Indijos visuomenėje taip pat galėjo būti K.Bindu santuokos su ja pačia veiksnys.
„Dauguma sologamijos atvejų visame pasaulyje yra moterys. Mergaitės nuo mažens ruošiamos santuokai. Tai gali būti jaučiamas didelis spaudimas. Ištekėdama už savęs ji užčiaupė žmones“, – sakė ji.
Kas yra sologamija? Vakarų populiariojoje kultūroje yra daugybė nuorodų į sologamiją. Ši idėja skambėjo keliuose populiariuose Holivudo filmuose ir televizijos serialuose, įskaitant „Seksas ir miestas“, „Choras“ ir „Daktaras Kas“.
Tokios organizacijos kaip „Marry Yourself Vancouver“ Kanadoje ir „IMarriedMe.com“ Jungtinėse Amerikos Valstijose siūlo sologamijos paketus ir pagalbą.
K.Bindu prisimena, kad nesijautė sukrėsta, kai pirmą kartą sužinojo apie šią koncepciją: „Buvau daug girdėjusi apie poligamiją ir monogamiją, bet niekada apie sologamiją“, – sakė ji.
„Pažiūrėjusi laidą, pirmą kartą internete ieškojau, ar Indijoje legalu tuoktis su savimi. Kai apie tai perskaičiau, man tai atrodė normalu ir net patrauklu. Nebuvo jokio šoko.“
Tačiau jos draugams ir šeimai tai buvo „perkūnija iš giedro dangaus“. Galiausiai jie visi sutiko. Draugai netgi suplanavo jai mergvakarį, kuris galiausiai negalėjo įvykti dėl žiniasklaidos atstovų antplūdžio.
„Man buvo taikomas savotiškas namų areštas, nes dėl žiniasklaidos negalėjau išeiti į lauką. Tam prieštaravo ir kaimynai“, – sako ji.
Pasklidus žiniai apie jos santuoką, žiniasklaida plūdo prie jos namų prašyti interviu. Jos istorija sulaukė įvairių reakcijų, tačiau daugumoje istorijų ji buvo vaizduojama kaip savotiška pionierė.
Anusnigdha mano, kad K.Bindu sėkmingai išnaudojo socialinės žiniasklaidos potencialą ir tapo tendencijų kūrėja bei feministine ikona. Ji sako, kad net vestuvės – savęs priėmimo aktas – buvo atliktos performatyviai.
Tačiau tai nebuvo lengva kelionė. Žmonės ne tik tyčiojosi iš jos dėl šio sprendimo, bet ji sulaukė ir politinės reakcijos. Likus vos savaitei iki jos vestuvių, kunigas, turėjęs iškilmingai įteisinti santuoką, pasitraukė.
„Taip atsitiko todėl, kad įsitraukė politika“, – sako K.Bindu, turėdama omenyje valdančiajai Bharatiya Janata partijai (BJP) priklausančios politikės Sunitos Shukla pasipriešinimą, kuri pareiškė, kad neleis vestuvėms vykti hinduistų šventykloje.
Dėl grasinimų K.Bindu buvo spaudžiama išlaikyti santuoką diskretišką. Ji surengė ceremoniją savo namuose prieš numatytą datą.
S. Shukla žiniasklaidai teigė, kad tokia santuoka prieštarautų hinduizmui: „Aš esu prieš vietos pasirinkimą, jai nebus leista tuoktis jokioje šventykloje. Tokios santuokos prieštarauja induizmui. Tai sumažins induistų populiaciją. Jei kas nors prieštarauja religijai, tada joks įstatymas negalioja“, – sakė ji Indijos naujienų agentūrai ANI.
K.Bindu sako, kad ji kvietė mažiausiai 25 induistų šventikus, kad šie atliktų vestuvių apeigas, tačiau nesėkmingai. Galiausiai į pagalbą atėjo technologijos. Kai vestuvės pagaliau įvyko, K.Bindu namuose per „Bluetooth“ garsiakalbį skambėjo vestuvinės giesmės.
Kaip tinkama indų nuotaka, dieną prieš santuokos ceremoniją ji pasidarė pilną nuotakos mehndi (henna) ant rankų ir kojų. Didžiąją dieną ji pasikvietė makiažo meistrę, kad ši sukurtų nuotakos įvaizdį.
„Po vestuvių sulaukiau daugybės klausimų, koks bus mano seksualinis gyvenimas. Tiesa, kad pasižadėjau nesusitikinėti, nevesti ir neturėti lytinių santykių su niekuo kitu, išskyrus save. Galiu visiškai patenkinti savo poreikius“, – sakė ji.
Anusnigdha sako, kad sologamija gali būti sveika tik tuo atveju, jei ji traktuojama kaip vienas iš gyvenimo etapų.
„Ji neturėtų užsidaryti savyje. Sveikas būdas – būti atvirai, jei ji randa žmogų, kuris gali ją papildyti. Nereikėtų jausti kaltės jausmo ar nerimo dėl to, kad abu žmonės eina toliau, nes kitaip gali nukentėti jos bendras augimas ir vystymasis“, – sako ji.
„Šiai koncepcijai reikia geresnio supratimo“, – paantrino Neha Bhatt, licencijuota sekso ir traumų terapeutė, rašanti apie kultūrą, prievartą ir santykius. – Žmonės nuo senų laikų pasirinkdavo gyventi su savimi – nesusituokę.“
„Skirtingose kultūrose tai gali būti vadinama įvairiai, tačiau tai egzistuoja jau seniai. Genčių kultūrose visada buvo nesusituokusi moteris arba vyras“, – sako ji.
Pasak jos, sologamija yra radikalus žingsnis prieš patriarchatą, socialinio teisingumo išraiška ir skelbimas, kad išsivaduojama iš moterims keliamų stereotipinių lūkesčių.
Šia prasme, sako ji, tai gali būti įgalinantis pasirinkimas: „Daugelis žmonių gali turėti daugybę skirtingų būdų nuspręsti, kas jiems yra prasminga intymumo požiūriu ir koks įsipareigojimas juos labiausiai maitina“, – sako ji.
Netoli Naujojo Delio esančios Medantos ligoninės psichiatras gydytojas Saurabhas Mehrotra mano, kad tikėtina, jog ateityje sologamijos atvejų daugės.
„Laikui bėgant ši tendencija tik stiprės, nes didelė dalis pasaulio gyventojų yra vieniši, nesusituokę arba išsiskyrę. Be to, vis priimtinesnė tampa ir savimylos sąvoka“, – sakė jis.
Patardamas neatmesti sologamijos kaip keisto veiksmo, jis nurodė: „Šią sąvoką reikia geriau suprasti. Kol kas beveik neturime duomenų, kad suprastume, ar yra kokių nors dėsningumų.“
Anot psichiatro S.Mehrotros, sologamijos antroji pusė yra ta, kad ji gali atsiriboti nuo santykių su kitais žmonėmis ir izoliuotis.
Terapeutė N.Bhatt nurodė, kad K.Bindu vaikystės patirčių susiejimas su jos sprendimu ištekėti už savęs gali būti pavojingas.
„Sakyti, kad Bindu, išgyvenusi seksualinę prievartą, ištekėjo už savęs reaguodama į prievartą, būtų neteisinga, nes tai reikštų, kad mes patologizuojame žmogų, – sako ji. – Žmonės nesirenka alternatyvių savo tapatybės išraiškos būdų dėl to, kad jiems atsitiko kažkas blogo.“
Tuo tarpu K.Bindu namuose Gudžarate žiniasklaidos dėmesys, kurio ji sulaukdavo daugiau nei mėnesį, pagaliau liovėsi. Ji sako, kad tai geriausias metas išvykti į medaus mėnesį – atostogas su savimi ir taip atšvęsti santuoką.
Parengta pagal „Al Jazeera“ inf.
