Sergio Cossu nuogas pabudo 1972 m., kai būdamas 16 metų ir norėdamas pabėgti nuo šeimos, jis išvyko į Santa Teresę Galurą, kurios laukinė, nepaliesta pakrantė Sardinijos šiaurėje buvo hipių iš visos Europos meka.
„Tai buvo mano pirmosios savarankiškos atostogos toli nuo tradicinės šeimos aplinkos, – sakė jis. – Buvo jaučiamas didžiulis ryšys su gamta, nuo to laiko paplūdimyje buvo neįmanoma vėl dėvėti kostiumo. Tuomet nuogumas buvo mažiau tabu, tačiau, paradoksalu, tačiau 1990-aisiais, kai padaugėjo sporto klubų ir buvo skiriamas dėmesys tobulam kūnui, natūralizmas sumažėjo. Tačiau per pastaruosius 20 metų jis vėl atgimė.“
Cossu dabar yra vienas iš Italijos nudistų asociacijos „Anita“ narių, siekiančių pasinaudoti šiuo atgimimu ir bendradarbiaujančių su Sardinijos vietos valdžios institucijomis, kad ši sodri Viduržemio jūros sala taptų nudistų turizmo rojumi.
Nors Italijoje nudistų paplūdimiai egzistuoja jau ne vieną dešimtmetį, 2017 m. priimtas įstatymas suteikė galimybę atskiriems regionams teisėtai skirti pakrantės ruožus nudistams. Šiandien Italijoje ir už jos ribų yra 17 oficialių nudistų paplūdimių.
Pirmauja Toskana su penkiais nudizmui skirtais ruožais, tačiau Sardinija tikisi pavogti jos karūną.
Ši sala ne tik planuoja papildyti trijų oficialių paplūdimių sąrašą, bet ir kurti nudistų viešbučius, pėsčiųjų takus ir net ištisą kaimą, nes siekia pritraukti vis didėjančią rinką – šiuo metu Italijoje yra apie 50 000 nudistų, o Europoje – apie 20 milijonų, nurodo „The Guardian“.
Vienas iš vietinių lyderių tapti nudistų rojumi yra mažas San Vero Milio miestelis vakarinėje salos pakrantėje. Gegužės mėn. netoliese esančio Is Benas, 3 km ilgio auksinio smėlio paplūdimio ruožas su kopomis ir pušynu, buvo paskelbtas oficialia nudistų vieta.
Miestelio meras Luigi Tedeschi sakė, kad šis žingsnis sukėlė keletą šypsenų miestelio bare, tačiau kitais atvejais jam buvo pritarta.
„Man 65-eri ir aš prisimenu laikus, kai nuogumas paplūdimyje buvo normalus dalykas, – sakė jis. – Is Benas jau buvo naudojamas nudistų – viskas, ką mes padarėme, tai reglamentavome.“
L.Tedeschi tikslas dvejopas: sukurti atokią vietovę, kurioje gausu gamtos, skirtą turizmo rinkai, kuri savo ruožtu rūpinasi aplinkos apsauga.
„Turime pripažinti, kad svarbu priimti tuos, kurie tausoja aplinką, – sakė jis. – Kai nudistai atvyksta į Is Beną, jie visada palieka jį švarų. Tai turėtų būti svarbiausia – užfiksuoti natūralizmo kultūrą, o ne tik matyti ją kaip nuogumą. Sardinija yra rojus ir tai yra kryptis, kuria mes visi turėtume eiti.“
Tačiau ne visi džiaugiasi natūralizmo augimu Italijoje – šalyje, kuriai vis dar daro įtaką konservatyvi katalikiška kultūra.
Įmonės „Arbus Adventures“, siūlančios ekskursijas laivais ir žygius pėsčiomis netoli Piščino paplūdimio, savininkė Simone Atzeni skundėsi vietos valdžios institucijoms po to, kai jos paskyrė nudistams pležo ruožą, teigdama, kad ji turėjo būti gerokai atokiau nuo nuogalių nenorinčių poilsiautojų.
„Gerbiu nudistus, bet nudistai taip pat turi gerbti tuos, kurie nenori savęs apnuoginti, – sakė jis. – Buvo klaida skirti jiems tą paplūdimio plotą, nes jie yra matomi daugeliui žmonių, kuriems tai nepatinka.“
S.Atzeni taip pat nenori, kad takais vaikščiotų nuogi žmonės.
„Yra dvasinis takas, vadinamas Santa Barbara, pavadintas šventosios vardu, kuriuo vaikšto tikintieji ir daug moterų, kurios vaikšto vienos. Ar norėtumėte, kad paskui jus eitų kas nors nuogas?“, – piktinosi italė.
Dar visai neseniai už nuogą deginimąsi Italijos paplūdimyje grėsė dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kadangi šalyje galiojo įstatymai, kurių vienas priimtas dar fašizmo laikais ir pagal kurį nuogumas laikomas gėdingu.
2006 m. Aukščiausiojo Teismo sprendimu nuogumas po dešimtmečio buvo panaikintas kaip nusikalstama veika. Tačiau už tai vis dar galima gauti baudą.
„Dėl šios priežasties mes turime teisininkus, kurie padeda nudistams, atsidūrusiems tokioje situacijoje, nes baudos gali siekti iki 10 000 eurų, – sakė asociacijos „Anita“ atstovas Giuseppe Ligios. – Neįsivaizduojama skirti tokią didelę baudą žmogui už tai, kad jis nuogas deginasi paplūdimyje – tai grindžiama archajiškais įstatymais, kuriuose reikia atskirti, kas yra nepadorus veiksmas, pavyzdžiui, lytiniai santykiai viešoje erdvėje, o kas yra tiesiog deginimasis nuogas.“
Vis dėlto baudos ar teismo sprendimo grėsmė neatbaido Italijos nudistų, kurių 25 proc. yra moterys.
„Natūrizmas padėjo man priimti savo kūną, – sakė Sara Pinna, gyvenanti netoli Piscinas paplūdimio. – Ypač moterys patiria socialinį spaudimą atrodyti gražiai ir slėpti savo netobulumus, bet per natūralizmą galiu tiesiog pasakyti: „Žiūrėkite, tai esu aš – taip atrodo tikri žmonės.“
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
