„Černobylio zona jau yra visame pasaulyje garsi vieta“, – sakė gidas Maksymas Polivka, grupelei lankytojų vieną žiemos dieną su Geigerio skaitikliais vaikštinėjant po miestu vaiduokliu tapusią Pripetę.
„Tačiau šiandien šis rajonas neturi oficialaus statuso“, – sakė 38 metų gidas, kalbėdamas apie draudžiamą zoną, kur laukinė gamta ima gožti apleistus sovietinių laikų daugiabučius, parduotuves ir įstaigas.
Tai gali pasikeisti, nes vyriausybė ėmėsi veiksmų, kad Černobylio zona būtų įrašyta greta tokių pasaulio paveldo lobių kaip Tadž Mahal mauzoliejus Indijoje ar Stounhendžas Anglijoje.
Pareigūnai tikisi, kad Jungtinių Tautų kultūros agentūros pripažinimas padės pritraukti daugiau turistų ir, tuo pačiu, išsaugoti senstančius pastatus.
Didžiausia pasaulyje atominės energetikos katastrofa laikoma avarija Černobylyje įvyko 1986 metų balandį, kai sprogo 4-asis atominės elektrinės reaktorius. Po sprogimo didelės Ukrainos ir kaimyninės Baltarusijos dalys buvo smarkiai užterštos, teko nustatyti aplink elektrinę draudžiamąją zoną, kurios dydis maždaug prilygsta Liuksemburgui.
Buvo palikta dešimtys kaimų ir miestelių, kuriuose gyveno šimtai tūkstančių žmonių. Pripetėje nykių daugiabučių kambariuose yra likę buvusių gyventojų daiktai.
Vis dėlto per 100 pagyvenusių žmonių vis dar gyvena zonoje nepaisydami radiacinio pavojaus.
Ukrainos pareigūnai sako, kad žmonėms draudžiamojoje zonoje dar 24 tūkst. metų gali būti nesaugu gyventi. Tačiau zona tapo saugiu prieglobsčiu laukiniams gyvūnams, jos miškuose galima pamatyti briedžių ir elnių.
„Naujas prioritetas“
Snyguriuojant turistus vedžiojęs M. Polivka tikisi, kad naujas vietos statusas paskatins pareigūnus veikti „atsakingiau“ ir išsaugoti yrančius sovietinius pastatus aplink elektrinę.
„Visiems šiems objektams reikia remonto“, – sakė jis.
Panašiai kalbėjo Ukrainos kultūros ministras Oleksandras Tkačenka, kuris pastaruoju metu išaugusį vietos ir užsienio turistų srautą pavadino Černobylio svarbos „ne tik ukrainiečiams, bet ir visai žmonijai“ įrodymu.
2019-aisiais pasirodžius didžiulio populiarumo sulaukusiam JAV televizijos HBO miniserialui „Černobylis“, pernai Černobylio zonoje apsilankė rekordiškai daug – 124 tūkst. – turistų, įskaitant 100 tūkst. užsieniečių.
Pasak O. Tkačenkos, UNESCO statusas sustiprintų Černobylio zonos kaip „atmintinos vietos“, įspėjančios dėl branduolinių katastrofų, reikšmę.
„Zona gali ir turėtų būti atvira lankytojams, bet ji turėtų būti daugiau nei tik nuotykių vieta“, – sakė ministras.
Vyriausybė konkrečius objektus paveldo statusui pasiūlys iki kovo, bet galutinis sprendimas gali būti priimtas tik 2023 metais.
Po sprogimo 1986-aisiais trys kiti Černobylio elektrinės reaktoriai toliau gamino elektrą, kol 2000-aisiais elektrinė buvo galutinai uždaryta. Gruodžio 15-ąją Ukraina minės 20-ąsias jos uždarymo metines.
O. Tkačenkos teigimu, pastangos dėl UNESCO statuso yra naujas prioritetas 2016-aisiais užbaigus didžiulio apsauginio gaubto virš 4-ojo reaktoriaus statybas.
Vieta dabar bus saugi 100 metų, sakė jis ir išreiškė viltį, kad gavus pasaulio paveldo statusą į Černobylį atvyks po milijoną lankytojų per metus.
Tokiam turistų srautui reiktų pertvarkyti vietos infrastruktūrą, be to, tokiomis sąlygomis vargiai apsidirbtų vienintelis zonoje veikiantis suvenyrų kioskas, kuriame pardavinėjami puodeliai ir drabužiai su pavojingos spinduliuotės ženklais.
