G. Berdymuchamedovas šalies žiniasklaidoje vaizduojamas kaip produktyvus rašytojas, poetas ir kompozitorius, o pagarba kviečiams buvo giliai įsišaknijusi tradicija Sovietų Sąjungoje, nuo kurios naftos turtinga Turkmėnija atsiskyrė 1991-aisiais.
Valstybinio laikraščio „Neutral Turkmenistan“ paskelbtame eilėraštyje kviečiai vadinami „nuostabiais javais, stebuklingomis sėklomis“.
„Linkiu sėkmės ūkininkui, visas pasaulis tarpsta kviečiais“, – sakoma eilėraštyje.
Griežtai kontroliuojamos valstybinės televizijos reportaže G. Berdymuchamedovas sakė, kad šias eilutes įkvėpė neseniai per darbo išvykas po šalį pamatyti „banguojančių kviečių laukai“.
„Kai savomis rankomis ar prie kombaino vairo nuimi kviečių derlių, sieloje prabunda ypatingi jausmai, – paaiškino prezidentas. – Todėl, kad duona tai ne vien maisto produktas, tai – neįkainojama Žemės dovana žmogui.“
Keli buvusių sovietinių valstybių lyderiai mėgsta pozuoti nuotraukoms kviečių ir kitų javų laukuose, tęsdami tokių komunistų bosų kaip Nikita Chruščiovas ir Leonidas Brežnevas tradiciją.
63 metų G. Berdymuchamedovas karjerą pradėjo kaip dantų gydytojas, vėliau buvo sveikatos apsaugos ministras dar ekscentriškesnio lyderio Saparmurato Nijazovo, kuris metų mėnesius pervardijo savo ir savo motinos vardais, administracijoje.
„Turkmėnų tėvu“ pasiskelbęs S. Nijazovas mirė 2006 metais. Tuomet į prezidento postą, remiamas įtakingo šalies saugumo bloko, iškilo G. Berdymuchamedovas, taip pat garsėjantis aistra žirgams ir dviračiams.
