„Man natūrizmas yra laisvė“, – tvirtino slovėnas Dusanas Salomonas, kuris į Kroatijos nudistų paplūdimius su žmona ilsėtis atvyksta jau beveik 50 metų.
Vokietijoje gyvenantis 65-erių vyras juokauja, kad jų praktikuojamas kuklus poilsiavimo stilius padeda porai sutaupyti neperkant maudymosi kostiumėlių.
„Kiekvienas čia jaučiasi labiau išsilaisvinęs. Žmogus yra toks, koks yra“, – vyrui antrino jo žmona Katarina.
Pora džiaugiasi, kad su jais nudistų paplūdimyje dažnai kartu poilsiauja dukra ir 20 metų anūkas. Tačiau Koversados saloje įsikūrusiame savo kūno nesigėdijančių poilsiautojų komplekse retai sutiksi žmogų, jaunesnį nei 40 metų.
„Jaunesnei kartai natūrizmas nėra toks patrauklus, kaip buvo jų tėvams“, – tvirtino Koversados salą prižiūrinčios įmonės „Adris Group“ direktorius Nenadas Škufličius.
100 hektarų dydžio stovyklavietėje žmonės nuogi vaikšto, žaidžia įvairius lauko žaidimus ar važinėja dviračiais, tačiau privalo apsirengti eidami į restoranus ar parduotuves.
Vienu metu Koversados saloje palapinėse, kemperiuose arba įrengtuose apartamentuose būna apie 5 tūkst. poilsiautojų.
Tačiau tokie skaičiai toli gražu neprilygsta praėjusio amžiaus 9-ajam dešimtmečiui, kai vienu metu į salą suplūsdavo iki 15 tūkst. natūristų.
Koversados sala 1961-aisiais tapo pirmąją Europoje natūristų stovyklaviete, tačiau Kroatijos nudizmo istorija prasideda praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje Rabo saloje.
Žydruose vandenyse čia 1936 m. nuogut nuogutėliai plaukiojantys buvo užfiksuoti britų karalius Edvardas VIII ir jo būsimoji žmona Wallis Simpson.
„Visi pagrindiniai Europos laikraščiai nušvietė šią istoriją, ir regione smarkiai pradėjo populiarėti nudizmas“, – tvirtino Kroatijos stovyklaviečių asociacijos vadovas Jerko Sladoljevas.
Pirmoji natūralistų stovyklavietė Kroatijoje buvo atidaryta 1934 metais kaip atsakas į Adolfo Hitlerio politiką.
Naciai draudė nuogo kūno kultūrą, tad jos puoselėtojai būriais traukė į Adrijos jūros pakrantę. Nors ir būdama katalikiška valstybė, Kroatija šiuo klausimu buvo tolerantiškesnė už Ispaniją ar Italiją.
Auksiniais laikais šalyje veikė 34 nudistų stovyklavietės, tačiau dabar jų liko tik 9. Turistų srautai pradėjo mažėti Italijai ir Ispanijai tapus atviresnėmis šalimis, o nudizmo banga prarado populiarumą.
Kroatijos turizmo rinką sužlugdė nepriklausomybės karas. Po to sektorius atsigavo, o ekspertai tvirtina, kad nudistinių stovyklaviečių ateitis priklausys nuo privačių mažų verslų, o ne nuo didelių korporacijų.
„Butikinis natūrizmas mažose privačiai valdomose stovyklavietėse gali šioje rinkoje sukelti renesansą“, – teigė J.Sladoljevas.
Per praėjusius metus 4,2 mln. gyventojų turinčią Kroatiją aplankė beveik 19 mln. turistų. Iš jų tik apie 300 tūkst. buvo nudistai.
