Gaidį Maurice’ą teismui apskundė du kurortinio provincijos miestelio Sen Pjer d’Olerono poilsiautojai. Jie aiškino, kad dėl ankstyvų paukščio giesmių negali išsimiegoti savo viloje.
Už gaidį ėmė kovoti ne tik jo šeimininkė – jį užstojo net regioninio parlamento narys. Politikas pareiškė kreipsiąsis į UNESCO, kad kaimo gyvūnų balsus įtrauktų į saugomą žmonijos paveldą.
Dėl panašaus kaltinimo gaidį, vardu Antekas, gyvenantį Varšuvos Belianų mikrorajone esančiuose kolektyviniuose soduose, policijai apskundė aplinkinių daugiaaukščių namų gyventojai.
Gavę keliolika skundų policininkai pareikalavo, kad Anteko šeimininkė 59-erių Božena Filipowska naminio paukščio per savaitę atsikratytų.
Moters nusiskundimas socialiniame tinkle „Facebook“, kad mylimas gražuolis Antekas turi per savaitę būti numarintas, sukėlė didžiulį internautų pasipiktinimą.
Prisirišo lyg šunelis
Lenkijos gyvūnų mylėtojai ėmė kurpti peticiją, kad policija neliestų Anteko, o iš įvairių Lenkijos vietų žmonės ėmė siūlytis priglausti daugiabučių gyventojus nervinantį triukšmadarį gaidį.
B.Filipowska pareiškė, kad blogiausiu atveju atiduos kam nors gaidį, tačiau toks išsiskyrimas abiem būtų labai skaudus.
Vieniša moteris pasakojo, kad po to, kai išgelbėjo kibire skęstantį mažiuką Anteką ir savo pataluose šildė nuo peršalimo, gaidys prie jos prisirišo tarsi šuniukas ir visur sekioja iš paskos.
Moters ir gaidžio draugystės istorija sugraudino Belianų mikrorajono seniūną Grzegorzą Pietruczuką. Jis pareiškė sieksiąs, kad policija atšauktų savo sprendimą.
Kilus didžiuliam skandalui Varšuvos policija pranešė, kad nereikalauja numarinti Anteko, bet prašo jį apgyvendinti kitur.
Naminis gyvūnas Antekas
Anot policijos, gaidys gyvena teritorijoje, kuri miesto planuose įregistruota kaip urbanistinė, o ne skirta žemės ūkiui. Be to, minėto sodo plotas neatitinka normų, pagal kurias galima jame apgyvendinti gaidį ir septynias vištas.
Gyvūnų mylėtojai siūlė Anteką policininkams vertinti kaip naminį augintinį, o ne ūkinį gyvūną ir netaikyti formalių draudimų.
Į diskusiją įsitraukė net sostinės pakraštyje gyvenantis kunigas Wojtekas Drozdowiczius, pareiškęs, kad gali Anteką priglausti savo kieme kartu su laikoma asilų šeimyna bei keliomis avimis.
Kunigas vis dėlto prisibijo, kad be vištų apgyvendintas Antekas gali neatlaikyti tokio išsiskyrimo ir pasiligoti.
Spręs, kas svarbiau
Prancūzijoje ginčas dėl gaidžio Maurice’o keliamo triukšmo persikėlė į Rošforo miesto teismą, kuris spręs, ar svarbesnis turistų poilsis, ar natūralus su aušra bundančio gaidžio giedojimas.
Maurice’as su būriu vištų ir savo šeimininke Corrine Fesseau gyvena Atlanto vandenyno skalaujamoje kurortinėje salelėje.
C.Fesseau atsisakė vykdyti policijos nurodymą atsikratyti gaidžio. Jai buvo iškelta byla. Moters ginti pažadėjo suvažiuoti gaidžių augintojai iš viso regiono.
Moteris pastaruoju metu Maurice’ą visur nešasi kartu, nes bijo, kad jai nesant sodyboje kas nors jo nenugalabytų ar nepagrobtų.
Maurice’as tapo Prancūzijos įžymybe, reportažus apie teismą rodė net nacionalinės televizijos.
Siūlo laikyti paveldu
Prancūzijos miestelio Gajako meras Bruno Dionisas de Sejouras paskelbė atvirą laišką, kuriame apkaltino miestų poilsiautojus arogancija ir kaimo realijų ignoravimu.
Meras priminė, kad kiaušiniai neauga nei ant medžių, nei šiltnamiuose, o juos deda vištos, kurias auginant neišvengiami negeri kvapai, paukščių klegėjimas, gyvulių mekenimas ir bliovimas, šuns lojimas, traktoriaus ūžesys.
Meras pasiūlė gaidžių giedojimą ir kitus kaimo gyvenimą lydinčius garsus traktuoti kaip tautinį paveldą.
Mero žodžiams pritarė parlamentaras Pierre’as Morelis-A- L’Huissier – jis pareiškė, kad gyvulių ir naminių paukščių skleidžiamus garsus reikia įtraukti į UNESCO nematerialaus žmonijos paveldo sąrašą.
Parlamentaras mano, kad jei bus nurodyta tildyti gaidžius, „vėliau bus reikalaujama tildyti kitus gyvūnus, paukščius, o gal net ir varles, žuvėdras, vėją bei regionines žmonių tarmes“.
Nebe pirmas kartas
Politikas ironizavo: į didmiestį atvykę kaimiečiai nereikalauja, kad naktį būtų stabdomas triukšmingas tramvajų eismas ir išjungiami šviesoforai, nes laukuose žmonės yra įpratę vaikščioti be jokio eismo reguliavimo.
Tiek Varšuvos, tiek Paryžiaus žiniasklaida priminė, kad ginčai dėl kaimo garsų keliamo triukšmo vyksta jau seniai.
Miestiečiai bylas kėlė net dėl to, kad kaime sekmadieniais per anksti ir per garsiai į pamaldas eiti kviečia bažnyčios varpai.
Varšuvoje prieš mėnesį kilo ekologų pasipiktinimas, nes paaiškėjo, kad Mokotovo mikrorajone prie tvenkinių pastatytų prabangių daugiaaukščių namų gyventojams trukdė naktimis kurkiančios varlės ir jie jas išnuodijo.
