Spindintis ir modernus oro uostas tapo didžiausiu pasaulyje. Planuojama, pirmojo etapo metu jis aptarnaus 90 mln., o ilgainiui – ir po 200 milijonų keleivių per metus, tai yra, kone dukart tiek, kiek skrenda per Atlantos (JAV) Tarptautinį Hartsfieldo-Jacksono oro uostą. Pastarasis iki šiol buvo didžiausiu pasaulyje ir aptarnaudavo po 107 mln. keleivių per metus.
Kitaip tariant, po naujojo Stambulo oro uosto stogu kasdien lauks skrydžio ir naudosis jo paslaugomis – aibe parduotuvių, restoranų ir kavinių – šimtai tūkstančių keleivių.
Stambulo oro uostas tapo ne tik didžiausiu, bet ir vienu pačių gražiausių bei moderniausių pasaulyje, iš kurio nesinori skubėti išvykti, o kiekvieną smulkmeną taip ir knieti įamžinti išmaniuoju telefonu. Ne atsitiktinai oro uoste pirmosiomis dienomis po atidarymo vaikštinėjo gausybė keleivių, iškėlusių prieš save telefonus ir fotografavusių šio architektūros šedevro aplinką bei dariusių asmenukes.
Man, šio straipsnio autorei, drauge su kolegomis nusišypsojo laimė būti vienai pirmųjų šio oro uosto keleivių ir praleisti jame visą naktį, laukiant skrydžio į Lietuvą. Miego nesinorėjo, tad turėjau kelias valandas laiko ramiai patyrinėti, kaip atrodo šis architektūros ir inžinerijos stebuklas.
Įgulos atsisveikinimas su oro uostu
Dar prieš savaitę mus iš Lietuvos atskraidinęs lėktuvas leidosi senajame Stambulo Atatiurko oro uoste, esančiame Marmuro jūros pusėje.
Einančius iš lėktuvo pasų kontrolės link mus sustabdė lėktuvo įgula ir paprašė nufotografuoti senajame oro uoste, į kurį jie atskrido paskutinįsyk – kita kelionė buvo suplanuota jau iš naujojo.
Atatiurko oro uostas trečiadienį, balandžio 3-ąją, jau akivaizdžiai gyveno uždarymo nuotaikomis: kondicionieriai nebeveikė, todėl viduje buvo beprotiškai tvanku.
Parduotuvėlės ir kavinės viena po kitos užsidarinėjo, o prekeiviams labiau rūpėjo pakuotis prekes ir inventorių, nei aptarnauti klientus.
Įkvėptas rytietiškos architektūros
Jau po savaitės atgal į Lietuvą skridome iš naujojo oro uosto, pastatyto priešingoje pusėje, nei senasis – arčiau Juodosios jūros, už 35 km nuo Stambulo. Oficialiai jis atidarytas jau pernai spalio 29-ąją, minint Turkijos respublikos 95-metį, bet pradėjo veikti tik nuo balandžio 6–osios.
Ir nors atidarymo savaitę oro uostas jau visiškai veikė, jame dar ne viskas buvo įrengta iki galo: personalas tebedėliojo prekes į lentynas ir klijavo kainas, o kur ne kur buvo galima girdėti gręžiant. Vis tik tai netrukdė įvertinti oro uosto grožio.
Suprojektuotas žinomų „Grimshaw“, „Nordic Office of Architecture“ ir „Haptic Architects“ architektų naujasis oro uostas primena rytietišką pasaką.
Čia apstu modernių technologijų, o milžiniškos erdvės, gausus apšvietimas ir spindintys paviršiai atrodo ypač prabangiai.
Architektai sėmėsi įkvėpimo iš Turkijos ir apskritai islamo meno bei architektūros. Tai atspindi skliautuotos lubos, milžiniškos kolonos ir parduotuvių apipavidalinimas.
Ypač įspūdingos yra fojė papuošusios didžiulės aukso spalvos konstrukcijos, atrodančios tarytum medžiai.
Oro uosto kavinės įrengtos taip, kad primintų jaukias Stambulo kavinukes, kuriose parduodamas įvairiausias maistas – nuo tradicinio turkiško iki kitų pasaulio šalių virtuvių, o suvenyrų parduotuvėlės panašėja į šio miesto turgų. Net ir pavadintos jos atitinkamai – „Bazaar“.
Tarp suvenyrų parduotuvėse parduodamų įprastų niekučių – lėkštučių, puodelių, šaldytuvo magnetukų, marškinėlių, saldainių, kavos yra ir auksu spindinčių rytietiškų servizų, kurie atrodo kaip tikri meno šedevrai, verti muziejaus lentynų.
53 tūkstančius kv. metrų užimančioje parduotuvių erdvėje yra visko: nuo knygų keliomis kalbomis, kurias galima paskaitinėti laukiant skrydžio, žaislų vaikams ar elektronikos įrenginių iki prabangių drabužių, kosmetikos ir papuošalų. Skelbiama, kad čia galima rasti daugiau nei tūkstantį vietos ir tarptautinių prekės ženklų. Taigi, jeigu neturėsite laiko nupirkti lauktuvių mieste, jų tikrai galėsite rasti oro uoste. Ką nusipirkti čia ras ir taupesni, ir plačiau pinigines linkę atverti klientai.
Erdvės asmenukėms ir hologramos
Nepaisant to, kad oro uostas, kaip minėta, atspindi tradicinę islamo architektūrą, čia gausu ir išmaniųjų technologijų. Štai elektronikos parduotuvė įrengta futuristiniame neoninėmis spalvomis šviečiančiame stikliniame kube užapvalintais kraštais, o dažnos parduotuvės iškabos yra ne statiškos, bet grafinės vaizdo instaliacijos.
Pagalvota ir apie socialinių tinklų vartotojus – specialiai jiems įrengta asmenukėms daryti skirta piramidė, kurios šonuose smuikais griežia smuikininkių hologramos. Asmenukes galima kelti tiesiai į socialinius tinklus – šiame oro uoste pakankamai geras bevielis interneto ryšys, tiesa, prastesnis negu Vilniaus oro uoste.
Stambulo oro uoste yra per 500 įprastų ir savitarnos registracijos vietų, automatizuota pasų kontrolė, o prireikus galima pasikonsultuoti tiek su gyvais, tiek ir su virtualiais asistentais. Taip pat čia įrengtos ir uždaros bagažo perpakavimo vietos.
Nežinantys, ką pamatyti Stambule, gali pavartyti virtualų gidą. Apie Stambulo ir apskritai visos Turkijos lobius informuoja ir ypač kūrybingai įrengti stendai. Juose rasite visko: nuo kvietimo susipažinti su pietryčių Turkijoje, netoli sienos su Sirija esančia paslaptingąja Giobekli Tepe, laikoma seniausia pasaulyje šventykla, iki pažado Stambule išvysti „žavią „miau“ gaują“ – katinus, be kurių neįsivaizduojamas šis miestas.
Orientuotis padės išmaniosios programėlės
Stambulo oro uostas išties yra didelis – vien pasivaikščiojus po jį žingsniamatis priskaičiavo ne vieną tūkstantį žingsnį. Kad greičiau nuvyktų iš vieno taško į kitą oro uosto darbuotojai netgi naudojasi riedžiais.
Tačiau informacinė oro uosto sistema sutvarkyta puikiai ir, nepaisant dydžio, oro uoste nėra klaidu – reikiamus vartus galima rasti pakankamai lengvai.
Dar daugiau – specialiai šiam oro uostui sukurtos išmaniosios programėlės, kurios padeda nukreipti keleivius prie jų skrydžio vartų, nurodo, kiek laiko užims ėjimas iki ten, taip pat pateikia informaciją apie skrydžių kryptis, laiką ar vėlavimus.
Programėlės gali netgi padėti surasti norimą prekę vienoje iš daugybės oro uosto parduotuvių. Koks kvapą gniaužiantis yra Stambulo oro uosto dydis supranti ir išėjus iš terminalo bei sėdus į autobusą. Dar niekada nėra tekę taip toli autobusu važiuoti iki lėktuvo.
Kas bus su senuoju oro uostu?
Naujasis oro uostas pastatytas vos daugiau nei per trejus metus, o jo statybos kainavo 51 mlrd. JAV dolerių (apie 45 mlrd. eurų).
Šio oro uosto labai reikėjo tarp trijų žemynų išsidėsčiusiam Stambului, kuris dėl savo ypatingos geografinės padėties, turtingos istorijos, architektūros ir kultūros tapo ypač populiaria kelionių kryptimi. Kaip tik dėl to prieš daugiau nei šimtmetį, 1912 metais, europinėje Stambulo dalyje atidarytas senasis oro uostas, vėliau pavadintas Turkijos respublikos įkūrėjo ir pirmojo šalies prezidento Mustafos Kemalio Atatiurko vardu, ilgainiui tapo per ankštas.
Pastaruoju metu Atatiurko oro uostas aptarnaudavo po 60 milijonų keleivių per metus iš 60 šalių ir buvo 11-tu pagal apkrovimą oro uostu pasaulyje bei 5-tu Europoje.
Šiame oro uoste verkiant reikėjo naujų leidimosi ir kilimo takų, tačiau vietos jiems nebeliko, tad teko statyti naująjį oro uostą.
Žadama, kad pradėjusius veikti naujajam oro uostui senasis ir toliau bus naudojamas. Planuojama, kad čia leisis privatūs lėktuvai, kurių keleiviai galės atvykti į Stambulą, išvengdami smalsių žvilgsnių.
Taip pat dalis oro uosto bus skirta civilinės ir karinės aviacijos pilotų treniruotėms, lėktuvų įgulos ir oro uostų darbuotojų mokymams.
400 tūkstančių kvadratinių metrų Atatiurko oro uosto terminalas veikiausiai tarnaus ir kaip milžiniška renginių erdvė.
Pasaulyje netrukus atsiras ir daugiau milžiniškų oro uostų. Štai netoli Kinijos sostinės Pekino jau kyla naujasis oro uostas, kuris turėtų aptarnauti iki 100 milijonų keleivių per metus. Dar vienas didelis oro uostas netrukus atsiras ir Dubajuje. Tikimasi, kad juo naudosis 130 milijonų keleivių per metus.
