„Tai pirmas toks atvejis šalies medicinos istorijoje, todėl mums net nekilo minties, jog pacientė galėjo klastoti savo ligos istoriją tam, kad ją tiesiog supjaustytume“, – prokurorams teisinosi chirurgas Piotras Trečiakas.
Glivicių teismas išteisino šio miesto ligoninės onkologus, kurie 24 metų Martai M. išoperavo sveiką skrandį, blužnį ir prie skrandžio esančius limfmazgius.
Kiek anksčiau Martai M. teismas skyrė privalomą psichiatrinę pagalbą ir nurodė atlyginti valstybei teismo išlaidas.
Medicinos ekspertai nustatė, jog jauna moteris serga vadinamuoju Miunhauzeno sindromu, kai, siekiant sukelti kitų gailestį ar gauti dėmesio, žmogus ima simuliuoti ligą.
Išsigalvojo diagnozę
Marta M. internetiniuose diskusijų forumuose prisiskaitė ir išsiklausinėjo apie onkologinių ligų požymius, o juos perpasakojusi šeimos gydytojui gavo siuntimą atlikti tyrimus.
Mergina jokių tyrimų nesidarė, internete nukopijavo trijų garsių gydymo įstaigų bei medicininių laboratorijų išduodamus dokumentus ir pasinaudodama kompiuterine redagavimo programa įrašė juose savo pavardę.
Susipažinęs su tyrimų duomenimis poliklinikos onkologas patarė kuo skubiau vykti į specializuotą Belchatuvo kliniką, turinčią naujausią aparatūrą skrandžio vėžio operacijoms atlikti.
Klinikos specialistai, remdamiesi pateiktomis autoritetingų specialistų išvadomis, nusprendė, kad merginai gresia mirtinas pavojus ir, siekiant ją išgelbėti, būtina kuo greičiau išoperuoti skrandį, blužnį ir limfmazgius.
Praėjus vos savaitei po operacijos Marta M. pareikalavo ją išrašyti ir išvyko namo.
Kreipėsi į teisėsaugą
Po mėnesio onkologus netikėtai aplankė tardytojai ir pareiškė, kad Marta M. kaltina juos išpjovus sveikus organus.
Tardytojai paaiškino, kad apie tokią gydytojų klaidą ir galimybę išsireikalauti milijoninę kompensaciją Martos M. motinai Lidijai laišku iš ligoninės pranešė kažkoks anonimas.
Kad įvyko baisi klaida, tuo pat metu patvirtino ir gautas pranešimas iš Lodzės ligoninės laboratorijos, į kurią pagal įprastą procedūrą išoperuoti organai buvo nusiųsti ištirti.
Tardytojai netrukus atskleidė, kad Martos M. pateikti medicininių tyrimų išrašai yra klastotės, mat nurodytomis dienomis įvardinti gydytojai nedirbo, o merginos apsilankymas niekur nebuvo užregistruotas.
Tyrėjų apklausiama Marta M. prisipažino, kad viską suklastojo, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl taip padarė.
Mergina tvirtino maniusi, kad gydytojai galiausiai supras apgaulę ir jos neoperuos. Vylėsi, kad blogiausiu atveju apie apgaulę ji prasitars prieš pat operaciją ir ji neįvyks.
Operacijos dieną ir išvakarėse mergina esą išgyveno depresiją, baimę ir neišdrįso medikams pasakyti, kad neserga vėžiu, o vėliau pati parašė anoniminį laišką.
Ilgėjosi savo motinos
Televizijos TVN žurnalistei Marta M. prisipažino, jog vėžio diagnozę išsigalvojo tam, kad motina mestų darbą Italijoje ir grįžtų namo, būtų drauge su ja.
Žurnalistai išsiaiškino, kad biologinė motina Martą M. paliko po gimdymo ligoninėje, o įtėviai ją iš vaikų namų paėmė, kai jai buvo dveji.
Mergaitė vaikystėje daug sirgo, dažnai gulėjo ligoninėse, o ir užaugusi buvo jautri, silpnos sveikatos.
Įmotė Lidia į Italiją uždarbiauti ėmė važinėti, kai Marta M. buvo dvylikametė.
Mergaitė sunkiai susitaikydavo su motinos išvykimu, liūdėjo ir jos ilgėjosi.
Psichiatrė Magdalena Labedzka teigia, jog tėvų globos trūkumą jaučiantys vaikai dažnokai išsigalvoja ligas, nes pastebi, kad kai suserga, jais labiau ima rūpintis ne tik medikai, bet ir tėvai.
Vėlesniame amžiuje noras išsigalvotais negalavimais atkreipti artimųjų dėmesį daugumai esą išnyksta, tačiau pavieniams žmonėms tai išsivysto į Miunhauzeno sindromą.
Ekspertai nustatė, kad Marta M. turi būti nuolatos prižiūrima psichiatrų, nes prasimanymai gali pasikartoti.
Merginos motina Lidia spėja, kad dukra apgaulei ryžosi dėl streso, kurį patyrė aplinkiniams verčiant ją tapti savarankišką – atsiskirti nuo tėvų, kurti šeimą, kaip padarė vyresni broliai.
Motina iš dalies kaltais laiko dukterį operavusius medikus. Jie esą du mėnesius iki operacijos nepaisė prašymo daryti papildomus tyrimus savo laboratorijoje.
Be to, onkologai pripažino operacijos metu pastebėję, kad organai yra sveiki, tačiau vis vien nusprendė juos šalinti, pasitikėdami sufalsifikuotų dokumentų išvadomis.
Teismas medikų kaltės nenustatė.
