Diskoteka „New Hyundai Core“, pasislėpusi viename Rytų Seulo vidiniame kieme, – populiari garbaus amžiaus žmonių susirinkimo vieta.
Čia kiekvieną savaitę apsilanko beveik trys tūkstančiai šokėjų, o panašių į šią įstaigų Pietų Korėjoje yra per tūkstantį.
Darbo dienos vidury pravėrus diskotekos duris užplūsta 7-ojo dešimtmečio muzikos ritmai, o prieš akis krepšinio aikštelės dydžio salėje sukasi dešimtys pražilusių šokėjų porų.
85-erių seulietis Kim Sa-gyu vadina šią diskoteką savo žaidimų aikštele.
„O ką gi dar man veikti visą dieną? Mano šeima išeina į darbą, o aš eiti į senjorų centrą nenoriu. Viskas, ką jie ten daro, – ištisai rūko“, – pasakojo Kim Sa-gyu, kuriam daug mielesnė šokių aikštelė su švytuojančiu veidrodiniu diskotekos šviestuvu.
Senstanti visuomenė
Septynias dienas per savaitę Kim Sa-gyu atsikelia 5 val. ryto, papusryčiauja su sūnumi ir dviem anūkais, nueina į masažo seansą – kartais jį kankina kelio sąnario skausmas. O tada sėda į autobusą ir važiuoja šokti.
Jo kelionės tikslas – vyresnių žmonių diskoteka.
Kim Sa-gyu anksčiau dirbo ligoninės administratoriumi, bet prieš 20 metų išėjo į pensiją ir nuo to laiko ieškojo, kuo galėtų užsiimti dienomis.
Dabar jis kiekvieną darbo dieną ateina pašokti į vadinamąją kolateką – pavadinimas sukurtas sujungus sutrumpintą gėrimo „Coca-Cola“ pavadinimą ir žodį „diskoteka“. Mat čia senjorai šoka ir gaivinasi nealkoholiniais gėrimais.
Augantis šių diskotekų populiarumas – senstančios Pietų Korėjos visuomenės padarinys.
Čia į pensiją išėję, vieniši, ligų varginami ar veiklos stokojantys senjorai atsigauna, randa draugų ir turiningai praleidžia laiką.
Bėga nuo kasdienybės
Kai kurie korėjiečiai ateina čia, nes namuose jaučiasi nereikalingi, prislėgti ar trukdantys artimiesiems.
„Mano žmona man priekaištauja net dėl kvėpavimo, jeigu būnu namuose.
Man labai patinka muzika, ir čia niekas nekvaršina galvos“, – pasakojo vyras prie įėjimo, gniauždamas vos 1000 vonų (apie 80 euro centų) kainuojantį bilietą.
Įmantriau apsirengę šokėjai gali pasinaudoti rūbinės paslaugomis, kur už 500 vonų (40 euro centų) palieka saugoti savo švarkus, jei šokti su jais tampa per karšta.
O atsigaivinti čia, nepaisant diskotekos pavadinime užkoduoto žodžio, populiariausia probiotiniu jogurto gėrimu už 2 tūkst. vonų (1,57 euro).
„Gera žinoti, kad sukūriau vietą, į kurią šie žmonės gali ateiti vos tik pabunda, – sakė diskotekos „New Hyundai Core“ savininkė Choi. – Jie neturi pinigų kelionėms ar žaisti golfą, bet gali ateiti čia.
Aš planuoju aukšte virš diskotekos įrengti akupunktūros kliniką, kad mūsų šokėjai prieš ateidami į aikštelę galėtų palengvinti sąnarių skausmus.“
Į šias diskotekas ateinanti karta padėjo prikelti Pietų Korėjos ekonomiką po pražūtingo karo. Bet ji pati dabar gyvena skurde.
Nusivylusi šalies karta
Žemiau skurdo ribos Pietų Korėjoje gyvena 49,6 proc. vyriausios kartos žmonių.
Tai lemia ir kitas problemas. 2000-aisiais 100 tūkst. senjorų teko 35 savižudžiai. 2010-aisiais šis skaičius jau buvo 82.
Pietų Korėjos visuomenė sensta sparčiau nei bet kurių kitų išsivysčiusių pasaulio valstybių – čia gimstamumas yra mažas, o nedarbingo amžiaus žmonių labai daug.
Prognozuojama, kad 2050 m. proporcija bus tokia: 100 žmonių, kuriems 15–64 metai, teks 71 žmogus, vyresnis nei 65 metai.
Nepaisant to, šalyje faktiškai nėra darbų, kurie būtų skirti į pensiją išėjusiems žmonėms. Labai mažai ir pigių laisvalaikio leidimo formų. Tad dieninės diskotekos – viena iš labai retų vietų, kur senjorai gali pabėgti nuo nelabai gražios realybės ir slegiančios buities.
Antai Kim In-gilą tebekankina prisiminimai apie 1997–1998-ųjų Azijos finansų krizės sužlugdytą jo verslą.
Tačiau, kaip pats sako, dvi valandos šokių keturis kartus per savaitę jam padeda atsikratyti savižudiškų minčių.
„Jei groja muzika ir turi partnerę, gali visas kitas mintis nustumti šalį“, – sako Kim In-gilas šluostydamasis kaktą nusėjusius prakaito lašelius.
Gina nuo barakudų
Tokios diskotekos Pietų Korėjoje ėmė rastis praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį. Iš pradžių tai buvo paaugliams skirtos vietos, mat čia nebuvo pardavinėjamas alkoholis.
Tačiau labai greitai šias vietas pamėgo senjorai, ir taip jie išstūmė jaunimą – paaugliai ėmė laikyti tai vyresniųjų pramoga.
Dabar ir televizijos kanalai rodo laidas, kuriose mokoma, kaip šokti kolatekose, kokius judesius gali išbandyti šokėjai.
Ir diskotekoje „New Hyunday Core“ yra šokių mokytoja, kuri šokių aikštelėje dairosi tų, kurie atrodo sutrikę ar vieniši.
Yra ir trys darbuotojos, kurios padeda susirasti partnerį arba partnerę.
„Šios padėjėjos kartais nuveda mane prie kokios nors nepažįstamos moters ir sukabina mūsų rankas šokiui.
Tuomet savo naująją partnerę per pertraukėlę visuomet pavaišinu jogurto gėrimu“, – pasakojo 85-erių ponas Kimas.
Diskotekos darbuotojos pasakoja, kad visuomet prižiūri, ar į šokių aikštelę neįsimaišo žmonių, kurie siekia suvilioti senjorus ir atimti paskutinius jų pinigus.
„Kartais aš pamatau kokias į penktąją dešimtį įkopusias barakudas, kurios vilioja pačius seniausius ir silpniausius senjorus, kad apsuktų jiems galvą.
Tada visuomet pasikviečiu savininkę, ir mes tokią porą išskiriame“, – pasakojo diskotekoje dirbanti Song-ah.
Tačiau tokios vietos vyriausiai kartai duoda daugiau naudos nei pridaro žalos.
Nelaimingi, nepasiturintys arba vieniši visuomenės nariai turi rasti būdų pasilinksminti – kolatekos dovanoja tokią galimybę.
