Šią savaitę paviešintuose kadruose matyti, kaip džiunglių tankmėje iškirstoje proskynoje vaikšto žmonės. Jų buveinė – netoli Brazilijos sienos su Peru, Žavari upės slėnyje.
Vaizdo įraše matyti, kaip vienas žmogus nešasi ietį ar ilgą kartį. Keturi kiti stovi prie šiaudais dengtų statinių.
Niekas iš nufilmuotų žmonių, regis, nepastebi, kad yra stebimi iš viršaus – bepilotė skraidyklė prasklendžia virš aukštų medžių.
Nevyriausybinė organizacija „Funai“, kuri rūpinasi Amazonės džiunglių genčių išlikimu, teigė, kad Žavari upės slėnyje gyvena aštuonios gentys, su kuriomis pavyko užmegzti kontaktą ir 11, apie kurias žinoma, tačiau jos gyvena atsiskyrusios.
Daug šių genčių gyvena be jokio kontakto su civilizacija ar viena su kita. „Funai“ rūpinasi, kad tokių bendruomenių gyvenimo nepaveiktų Amazonės miškų kirtimas, jų kultūros nesugriautų modernioji civilizacija.
Kolonijiniais laikais gentis atradę žmonės versdavo juos kontaktuoti su civilizacija, integruotis į kitas bendruomenes. Šiuo metu pabrėžiama, kad pačios gentys turi apsispręsti – nori jos kontakto, ar ne.
„Prievartinis vystymasis genčių nariams tiesiog neveikia. Nei moderniausia sveikatos apsauga, nei turtingiausių valstybių parama nėra pakankama, kad įveiktų ligas, kuriomis užkrečiame iki šiol izoliacijoje gyvenusius žmones. Taip pat ir žemės netektį, kurią sukeliami tiesiog padarydami vagystę“, – teigė nevyriausybinės organizacijos atstovai.
Dažnai šie žmonės tiesiog nenori keisti savo gyvenimo ir atsisako pagalbos net jei ji galėtų pagerinti jų gyvenimą.
Pavyzdžiui, vienintelis likęs vienos Brazilijos šiaurėje gyvenusios genties narys nenorėjo „Funai“ pagalbos, nors organizacija kartais jam palikdavo išteklių.
Jis nutarė toliau gyventi vienas ir taip, kaip buvo įpratęs nuo gimimo Amazonės džiunglėse.
Manoma, kad jo gentainius išžudė nelegalūs miškų kirtėjai, kurie gviešėsi genties teritorijoje glūdinčių naudingųjų išteklių.
