2000-aisiais Maskvoje iš visų įregistruotų santuokų apie 6 proc. sudarė sąjungos su užsieniečiais, o dabar šis procentas – dvigubai didesnis.
Apie tai dar aiškiau byloja skaičių skirtumai.
2005 metais su užsieniečiais įregistruotos 1407 santuokos, o 2017-aisiais – 13 685. Nuotakos dažniausiai buvo vietinės, o jaunikiai – iš užsienio.
Kas tai nulėmė?
Tokių pokyčių priežasčių daug. Pirmoji – Maskvoje trūksta vyrų. Oficialios statistikos duomenimis, Rusijos sostinėje moterų čia gyvena 1,2 mln. daugiau.
100 ponų tenka net 117 ponių. Pasidairius po visą Rusiją matyti, kad padėtis dar blogesnė: šalyje moterų 10 mln. daugiau nei vyrų.
Bet šiuo atveju gamta niekuo dėta. Taip tvirtina Maskvos valstybinio M.Lomonosovo universiteto Ekonomikos fakulteto laboratorijos, kuri tiria ekonomikos dėsningumų poveikį gyventojų raidai ir demografiją, mokslinis vadovas Valerijus Jelizarovas.
Būtent berniukų Rusijoje kasmet gimsta daugiau: šimtui mergaičių tenka 106 berniukai.
Tačiau vyrų mirtingumas didesnis jau nuo pirmųjų gyvenimo metų. Ir link 30–35 metų proporcija išsilygina, o artėjant prie 40-ies susidaro vyrų trūkumas. Viengungių – juo labiau.
Antroji priežastis: Rusijos sostinėje užsieniečiai sudaro gerokai didesnę dalį nei kituose šalies miestuose.
Nuotakas randa agentūros
Santuokų su užsieniečiais Maskvoje ėmė daugėti nuo 10-ojo dešimtmečio. Anksčiau, kaip žinoma, jos buvo faktiškai uždraustos.
Pradžioje miestietės savo antrąsias puses rinkosi iš „tolimojo užsienio“. Jaunikių dalis iš Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalių sudarė apie 12 proc., kaip tvirtina vyriausioji Rusijos mokslų akademijos sociologijos instituto mokslinė bendradarbė Tatjana Gurko.
Atsiradus internetui ir prasidėjus technologijų plėtrai mišrių santuokų vis daugėjo. Šeimas maskvietės dažniausiai kūrė su JAV, Izraelio, Sirijos, Vokietijos ir buvusios Jugoslavijos piliečiais.
Tokios santuokos kai kam dabar jau tapo verslu. Užsieniečiai Maskvos nuotakų ieško per vestuvių organizavimo agentūras.
Kaip tvirtina ten dirbantys „piršliai“, į juos užsieniečiai kreipiasi anaiptol ne iš drovumo – „tiesiog jiems nėra kada švaistyti laiko dešimtims bergždžių pasimatymų“.
Paslauga, žinoma, mokama – 5–6 tūkst. rublių (71,5–85,8 euro) už vienkartinį pasimatymą. Agentūrų duomenimis, vidutiniškai tokių pasimatymų gali būti 5–6, kol pora nutaria, kad nuo šiol jie patys nori kurti savo ateitį.
Šių „piršlių“ užduotis – suvesti į porą žmones, kurie būtų kuo panašesni ir per pasimatymus suprastų, kad yra vienas kitam skirti.
Beje, įdomi statistika: vidutiniškai kas trečia Rusijos sostinėje įteisinta dviejų maskviečių santuoka subyra jau po trejų metų. O skyrybų su vyru užsieniečiu tikimybė – viso labo 3 proc.
Tuoktuvės – tik priedanga
Pastaruoju metu vis dažniau vyksta maskviečių moterų vestuvės su jaunikiais iš Azerbaidžano ir Vidurinės Azijos respublikų.
Nemaža šių santuokų dalis gali būti ir fiktyvi – dėl komercinių motyvų. Tai – trečioji priežastis, kodėl Rusijos sostinėje dabar į viršų šoktelėjo santuokų su užsieniečiais skaičius.
Tikslios šio reiškinio statistikos nėra. Bet Maskvos santuokų organizavimo agentūrų duomenimis, fiktyvią sąjungą siūlo vos ne kas trečias užsienietis.
Santuokos iš išskaičiavimo dažniausiai sudaromos, kad jaunikis gautų Rusijos pilietybę.
Bet kartais atvykėliai susituokia, kad išvengtų išsiuntimo iš Rusijos už kokius nors prasižengimus.
Tokiu atveju nuotakoms žygis į civilinės metrikacijos biurą – galimybė užsidirbti pinigų.
Už savo paslaugą maskvietės ima iš jaunikio ne mažiau nei 50 tūkst. rublių (715 eurų).
Sankt Peterburge vidutinė kaina – nuo 40 tūkst. (572 eurai), Maskvos srityje – nuo 30 tūkst. (429 eurai).
Kai kurios rusės teigia, kad kartu tai ir proga asmeninio gyvenimo pokyčiams. Mat, remiantis statistikos duomenimis, kuriuos surinko moterų centras „Alternatyva“, Rusijos sostinėje sparčiai daugėja vienišų moterų.
