76-metės L.Morechodovos vardas reiškia „meilė“, o pavardė reiškia „einanti jūra“ ir tobulai apibūdina tai, ką ji dievina daryti. Šiltai apsirengusi močiutė gracingai čiuožinėja Sibiro ledu ir ieško pasprukusių savo žalmargių, rašo portalas MNN.
Gyvena su gyvūnais
Dabar vieninteliai L.Morechodovos draugai yra jos šunys, katė, karvės ir vištos. Ji užaugo Sibire, o vėliau išvyko dirbti į Irkutsko miestą, šios Rusijos srities sostinę. Rusė 42 metus dirbo inžiniere vienoje gamykloje.
Kai L.Morechodova išėjo į pensiją, ji paliko Irkutską ir sugrįžo į savo mažą šeimos trobelę šalia Baikalo ežero. Tiesa, ji į savo senuosius namus parsitempė ir savo vyrą, bet jis mirė 2011 metais ir nuo tada ji gyvena viena ir nenori kraustytis pas artimuosius Irkutske.
Pensininkė laiminga, visiškai savarankiška – ji pati kapoja malkas, traukia kibirus vandens giliai iš po ledo – ir beveik nemato kitų žmonių.
Čiuožinėja nuo vaikystės
Čiuožinėjanti močiutė tapo interneto sensacija, kai jos pažįstamas Aleksejus Vaskovas nufilmavo trumpą vaizdo įrašą ir patalpino jį internete.
Kelios dienos po to, daugybė žurnalistų kvietė ją atvykti į Maskvą ir pasirodyti valstybinėje televizijoje, rašo „Siberian Times“.
Tačiau L.Morechodova nemėgsta būti dėmesio centre, todėl vietoje to keli žurnalistai atvyko pas ją.
„Ko tie žmonės nori iš manęs? Aš rūpinuosi savo reikalais ir jų reikalų visiškai neliečiu. Visai neturiu laisvo laiko – kodėl jie mane kviečia į Maskvą?“ – kalbėjo L.Morechodova.
L.Morechodova pasakojo, kad jos tėvas buvo medkirtys, o motina prižiūrėjo namus ir augino septynis vaikus.
„Aš visada keliaudavau didelius atstumus pačiūžomis. Pradėjau čiuožti, kai man buvo septyneri metai.
Keliasi labai anksti
Sibire temperatūra gali nukristi iki 50 laipsnių šalčio, o L.Morechodova aiškino, kad jos pačiūžos tobulos tokiam orui.
„Man nepatinka modernios pačiūžos. Jos prastai prisitvirtina prie mano kulkšnų, o mano pėdos sušąla“, – tikino L.Morechodova.
Moteris kasdien pabunda 5 val. 30 min, pakuria krosnelę, pašeria karves ir išveda jas ganytis. L.Morechodova turi keturis šunis, katę, dvi vištas, du gaidžius, du veršiukus, penkias karves ir du jaučius. Vėjas apylinkėse toks stiprus, kad nupučia sniegą, todėl karvės gali ganytis visus metus.
Toliau pensininkė pamaitina savo šunis, vis dėlto, ji nuogąstauja, kad negali įpirkti jiems geresnio maisto: ji jiems duoda bulvių, sauso šuns maisto ir pašaro „sriubą“.
Daug mylimų žmonių
Vasarą pas L.Morechodovą apsilanko jos anūkai ir sūnėnai. Ji išmokė visus savo šeimos narius pjauti žolę, griebti šieną, kapoti malkas ir naudotis tinklais.
Kartais žiemą jai padeda apylinkėse gyvenantys vyrai – jie lede išgręžia jai skylę, kad ji galėtų pasisemti vandens.
Pensininkė taip pat mėgsta siūti, megzti ir iš karoliukų daryti meno darbus. Kai kurie jų L.Morechodovai net pelnė prizų vietinėse rungtynėse.
