Mokslininkai pakraupę: neršiančių žuvų dauginimosi garsai kurtina delfinus

2017 m. gruodžio 22 d. 18:26
„Lietuvos ryto" ir AFP inf.
Amerikos mokslininkus nustebino atradimas, kad netoli Meksikos krantų besiveisiančios žuvys daugindamosi skleidžia tokį garsų triukšmą, kad kiti jūrų gyvūnai, tarp jų ir delfinai, gali prarasti klausą.
Daugiau nuotraukų (2)
Vos vienas neršiantis Kalifornijos įlankos sterkinis kuprys pateles šaukia garsių impulsų serijomis, kurios labai primena automatinio ginklo papliūpas.
O kai vienoje vietoje susiburia šimtai tūkstančių šios rūšies žuvų, triukšmas pasidaro toks didžiulis, kad kelia grėsmę kitiems jūros gyvūnams.
Šie susibūrimai – vieni garsiausių gyvūnų sukeltų įvykių Žemėje ir tikrai pats garsiausias žuvų keliamas triukšmas“, – teigė San Diego universiteto mokslininkas Timothy Rowellas.
Sterkinių kuprių skleidžiami garsai atitinka intervalą, kuriame girdi ruoniai, jūrų liūtai ir delfinai, todėl jie turi daugiausia galimybių apkursti.
T.Rowellas su kolega iš Teksaso universiteto Bradu Erismanu pasinaudojo specialiais povandeniniais mikrofonais, kad išgirstų populiarias Kalifornijos įlankoje žvejojamas žuvis.
Kiekvieną pavasarį visos šios rūšies suaugusios žuvys nuplaukią į vieną vietą – Kolorado upės deltą šiauriausioje Meksikai priklausančios Kalifornijos įlankos dalyje.
Neršti vienu metu gali susirinkti keli milijonai žuvų, kelioms savaitėms šios rūšies gyvenama teritorija sumažėja šimteriopai.
Tuo metu vyriškosios lyties sterkiniai kupriai leidžia garsus, kurių vibracija jaučiama ir laivų korpusuose. Todėl garsai privilioja ne tik pateles, kurioms ir yra skirti, bet ir žvejus.
Per kelias minutes tinkamoje vietoje atsidūręs žvejų laivas gali vienu tinklu prižvejoti daugiau nei 2 tonas sterkinių kuprių.
Viena šios rūšies žuvis gali sverti iki 12 kilogramų ir užaugti iki 1 metro ilgio.
Kadangi per kiekvieną nerštą žvejai iš vandens ištraukia apie 2 mln. šių žuvų, mokslininkai prabilo apie grėsmę joms išnykti.
T.Rowellas ir B.Erismanas atkreipė dėmesį, kad sterkinių kuprių skleidžiami garsai naudingi ir tyrėjams, nes pagal juos galima suskaičiuoti žuvis, sunkiai pastebimas neskaidriuose įlankos vandenyse.
Tiesa, mokslininkai pastebėjo, kad žuvys pastaruoju metu darosi vis mažesnės.
Tai ženklas, kad žvejyba vykdoma pernelyg intensyviai – šios rūšies žuvys išgaudomos greičiau, nei spėja pasidauginti ir užaugti iki tinkamo dydžio.
O ypatingas nerštas, galintis kelti pavojų kitiems jūros gyvūnams, pasak tyrėjų, turi būti saugomas ir itin vertinamas.
žuvysdelfinasdauginimasis
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.