Prieš dešimtmetį Prancūzija ir Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) susitarė dėl 30 metų partnerystės, kuri, kaip buvo pranešama iš pradžių, bus verta 1,1 mlrd. dolerių (0,95 mlrd. eurų), įskaitant beveik pusę milijardo dolerių – vien už teises į Luvro prekės ženklą.
Muziejaus projektas, kurį parengė prancūzų architektas, Pritzkerio premijos laureatas Jeanas Nouvelis, primena arabų medinos vaizdą, regimą šiuolaikinio kino operatoriaus akimis.
Sidabriškas kupolas su ažūrinėmis arabeskomis atrodo plaukiantis virš baltų galerijų ir, pasak J. Nouvelio, kuria „šviesos lietų“.
Kad pasiektų grindis, kiekvienas šviesos spindulys turi praeiti pro aštuonis perforuotus sluoksnius. Tokiu būdu sukuriamas nuolat besimainantis šviesos raštas, primenantis palmių ar tradicinio arabų turgaus stogo metamus šešėlius.
Maždaug 5 proc. Abu Dabio Luvro, kuris visuomenei bus atidarytas šeštadienį, yra skirta šiuolaikiniam ir moderniajam menui, bet pagrindinis dėmesys tenka pasaulio istorijai ir religijoms.
Tarp eksponatų yra VI amžiaus Koranas, gotikinė Biblija ir Tora iš Jemeno. Šventraščiai atsukti vienas į kitą ir atversti tose vietose, kuriose skelbiama ta pati žinia.
Šiuo metu jam paskolinta 300 eksponatų, tarp jų – Vincento van Gogho 1887 metais nutapytas autoportretas ir Leonardo da Vinci „Gražioji Feronjer“ (La Belle Ferronniere).
Naftos turtingi JAE daug metų patyliukais ir patys kaupė nuolatinę kolekciją. Abu Dabio Luvre eksponuojami 235 meno kūriniai iš Emyratų kolekcijos, tarp jų – Edouard'o Manet „Čigonė“ (The Gypsy), olandų abstrakcionisto Pieto Mondriano ir turkų dailininko Osmano Hamdi Bey darbai.
Meno kūrinius taip pat saugo JAE pajėgos, koordinuojančios veiksmus su prancūzų ekspertais.
Projektas iš pradžių kėlė dideles diskusijas Prancūzijoje, kur buvo kilusi kritikos banga dėl prancūzų prekės ženklo pardavimo arabų valstybei.
Projektą taip pat lydėjo klausimai dėl darbuotojų teisių, susiję su migrantų darbininkų statusu Persijos įlankos regione.
