Dabar dažnai diskutuojama: ispaniškoji siesta – nesenstantis romėnų išradimas ar moderniam gyvenimui netinkanti atgyvena?
Kaip į legendinį ispaniškąjį pietų miegą žiūri XXI amžiaus Ispanijos gyventojai? Ar jis suderinamas su miestietišku gyvenimo būdu, o galbūt vidurdienio pogulis tinka tik kaime?
Siesta – sveika širdžiai
Vis dažniau Ispanijos spaudoje pasirodo informacija, kad siesta yra labai naudinga žmogaus sveikatai. Pasirodo, pasnaudus 10–20 minučių susireguliuoja kraujospūdis, pagerėja širdies veikla.
Pietų miego ekspertai įspėja: siesta yra nepaprastai sveikas reikalas, bet svarbu laiku pabusti.
Jei miegosite daugiau negu valandą, atsikelsite apsnūdę ir jus persekios bloga nuotaika. O trumpai snūstelėję jausitės gyvybingi ir būsite kur kas produktyvesni nei prieš miegą.
Miego instituto direktorius Diego Garcia tvirtina, kad daugybė mokslinių tyrimų liudija, jog 20–30 minučių snūstelėjimas padeda sumažinti nuovargio jausmą, padidina susitelkimą ir gerina atmintį. Pasak D.Garcios, siesta yra puikus būdas padidinti produktyvumą ir stimuliuoti kūrybingumą.
Manresoje gyvenančiam staliui katalonui Bernatui Marti pietų miegas – šventas reikalas.
„Su bičiuliais kartais pasikalbame apie savo aistras ir silpnybes. Vieniems tai – bėgimas, kitiems – motociklai. Mano silpnybė – pietų miegas.
Žinau, kad kiekvieną dieną prarandu po 15 minučių ir metų pabaigoje suskaičiavus tai yra labai daug laiko, tačiau trumpai nusnūstu visuomet, kai leidžia sąlygos. Atsibudęs po trumpo poilsio jaučiuosi kaip iš naujo gimęs“, – „Lietuvos rytui“ sakė šešių vaikų tėvas B.Marti.
Teršia ispanų garbę
Nors dabar Ispanijoje beveik visi yra įsitikinę, kad siesta atsirado pietuose, Andalūzijos regione, iš tiesų ją sumanė romėnai.
Ritualinis pietų miego pavadinimas yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio „sexta“, tai yra šeštoji valanda, vidurdienis, kurį romėnai skirdavo poilsiui.
Kad ir kaip būtų, siesta siejama su Ispanija, ypač Andalūzijos regionu, – ten vasarą vidurdienį taip karšta, kad, smarkiai nukritus kraujospūdžiui, nelieka nieko kita, kaip tik nusnūsti.
Tačiau šioji siesta, pasirodo, teršia ispanų garbę. Dėl jos ispanai visame pasaulyje garsėja kaip neatsakingi miegaliai, veltui praleidžiantys, tinginiaujantys visą darbo dieną.
„Ispanai turėtų atsisakyti siestos, nevėluoti į susirinkimus ir atsisakyti audringo naktinio gyvenimo“, – prieš kelerius metus rašė „The Telegraph“.
Ispanai liūdi, kad toks naudingas ir sveikas dalykas kaip pietų miegas svetur pelno jiems blogą reputaciją.
Juk siesta jiems būtina. Kaip kitaip ispanai gyventų miegodami vos po 6 valandas per parą?
Ypač dažnai miego trūkumą ispanai pajunta savaitgalį, kuris prasideda jau ketvirtadienio vakarą „ėjimu ko nors išgerti“, po jo būna vakarienė, o vėliau – dar vienas „ėjimas išgerti“. Ir taip gali tęstis iki ryto. O devintą valandą kitą dieną – jau į darbą.
„Kada jie miega?“ – dažnai manęs paklausia iš Lietuvos atvykę svečiai.
Tuomet susimąstau, iš tikrųjų kada? Tikriausiai po pietų.
Ko gero, popietinis miegas saugo ispanų sveikatą ir leidžia jiems linksmai nugyventi gyvenimą ligi giliausios senatvės.
Skatina produktyvumą
Todėl ispanai dabar svarsto, kaip pritaikyti siestos principą moderniam, nuo darbo priklausomam miestiečiui. Kaip dera popietinis miegas su šiuolaikinio žmogaus gyvenimo tempu?
Pasak B.Marti, siesta padeda žmogui būti produktyvesniam, todėl darbdaviai turėtų į tai atsižvelgti.
„Modernus žmogus visą laiką nori būti produktyvus, bet tai neįmanoma. Mūsų protėviai geriau už mus tai žinojo ir laikėsi pietų miego tradicijos. Siesta – tai mažas atokvėpis, padedantis atnaujinti mūsų energiją, nusiraminti, akimirką sustabdyti pašėlusį gyvenimo ritmą“, – aiškino B.Marti.
Ekspertai teigia, kad pietų miegas tikrai neturėtų prieštarauti šiuolaikinės darbo dienos logikai.
„Darome kavos ar rūkymo pertraukėlę, tačiau sveikiausia mūsų organizmui būtų pietų miegas.
Yra dvi skirtingos, tačiau viena kitai neprieštaraujančios siestos sąvokos. Viena jų – žemdirbių siesta: jie keliasi labai anksti, kad laukuose nereikėtų dirbti per patį karštį vidurdienį. Kita – biuro siesta – galima nusnūsti kad ir darbo kėdėje“, – sako B.Marti.
Pietų miegas – privalomas
Tad pirmąją, valstietišką, siestą būtų galima pavadinti tradicine ispaniškojo pietų miego versija.
Nors dabar vis dažniau siestą tenka derinti prie modernių konceptų, Ispanijoje vis dar yra vietų, kur tradicija išlieka.
Štai netoli Valensijos esančiame Adoro miestelyje pietų miego poilsį saugo mero išleistos taisyklės.
Meras išleido įsakymą, kuriame pataria netriukšmauti, nesiklausyti garsios muzikos ir neleisti vaikų į lauką nuo 14 iki 17 valandos. Todėl Adorą vidurdienį apima kapinių tyla.
„Mūsų miestelio gyventojai dirba laukuose.
Vasarą, kai taip karšta, žmonės labai anksti keliasi ir todėl jiems poilsis po pietų yra būtinas“, – sakė Pepe, vienas iš 1400 pietų miegu besimėgaujančių miestelio gyventojų.
Siestos programos – telefone
O moderniems miestiečiams tinkamai pietų miego pertraukėlę susidėlioti padeda specialiai tam sukurtos mobiliojo telefono programėlės.
Jų yra labai įvairių, tačiau pagrindinė programų funkcija yra laiku pažadinti miegantįjį ir įsitikinti, kad jis iš tiesų pabudo.
Kai kurios programėlės reikalauja, kad ką tik nubudęs miegalius išspręstų kelis matematikos uždavinius ir galutinai išsižadintų, nes didžiausias siestos pavojus – miegoti per ilgai.
„Nors specialiai neinu miegoti pietų miego, visada po pietų nusnūstu ant sofos bent keliolika minučių. Bet gerai po pietų miego jaučiuosi tik tada, kai jis trunka neilgai.
Todėl mobiliojo telefono programėlės yra tikrai naudingos siestos laikui kontroliuoti“, – „Lietuvos rytui“ sakė Rosa Serra, žemės ūkio mokyklos mokytoja.
Kol nebuvo šiuolaikinių priemonių, žmonės vietoj mobiliųjų telefonų naudodavosi raktų ryšuliais.
„Tai žinomas trumpos siestos triukas – į rankas paimi raktų ryšulį ir, kai giliau įmingi, iš rankų iškritę raktai sužvanga ir prižadina“, – pasakojo B.Marti.
Pasak vyriškio, per siestą šeimos turi įvairių ritualų: „Kiekvienas šeimos narys pietų miegui turi po savo šventą kampą: tėvas – ant sofos, motina – lovoje ir pan.
Populiariausia pietų miego vieta yra priešais televizorių. Prieš užmiegant patartina žiūrėti nuobodžius dokumentinius filmus apie gyvūnus – taip miegas apima greičiau.“
Skėlė dieną pusiau
Pietų miego tradiciją Ispanijoje lėmė ne tik baisūs vidurdienio karščiai, bet ir Francisco Franco diktatūros metais įvestas per pusę perskeltas darbo grafikas.
Ispanai pradeda darbą 9 valandą ryto ir dirba iki antros. Nuo antros iki penktos valandos uždaromi visi biurai bei parduotuvės ir įsiviešpatauja jokiam turistui nesuvokiama pietų pertraukos valanda.
Toks darbo grafikas Ispanijoje įsigaliojo po pilietinio karo, kai vyrai, norėdami išlaikyti šeimas, buvo priversti dirbti dviejose darbo vietose.
Pietų pertrauka jiems tuomet buvo reikalinga norint nusigauti iš vienos darbo vietos į kitą arba nusnūsti tarp dviejų darbų.
Nors pernai Ispanijos parlamentas svarstė iniciatyvą sutrumpinti darbo dieną, vasarą dirbti per patį karštį gali būti tikrai sunku.
Nesvarbu, moderni siesta ar tradicinė, tačiau aišku viena – ji Ispanijoje populiaresnė vasarą, o ne žiemą.
„Žiemą norisi pasinaudoti visomis šviesos valandomis, todėl žiemą lepindamasis pietų miegu jaučiuosi taip, tarsi vogčiau iš savęs laiką. Vasarą viskas apsiverčia kitaip. Diena ilga, todėl siesta puikiai tinka jos viduryje“, – „Lietuvos rytui“ sakė B.Marti.
Nors užsienyje ispaniškoji siesta labai garsi, net 60 proc. ispanų tvirtina, kad niekada neina pietų miego. Ir ne dėl to, kad nenorėtų, – tam jie tiesiog neturi laiko.
Pokaičio miego gelbėtojai
Statistika rodo, kad siestos ypač pasiilgta miesto gyventojai, – net 40 proc. Madrido ir 30 proc. Barselonos gyventojų tvirtina, kad pietų miegas, kaip Adoro miestelyje, turėtų būti privalomas.
„Salva la siesta“ („Gelbėk siestą“) – tokia iniciatyva šį pavasarį nuvilnijo Madride. Viešbučių paieškos tinklapis hotels.com Madrido traukinių stotyje įkūrė specialiai pietų miegui pritaikytas kėdes-lovas, kuriose praeiviai trumpam galėtų atsipūsti nuo kasdienio streso ir, ištiesę kojas, šiek tiek nusnūsti.
Tokios siestos kėdės, pasak iniciatyvos autorių, būtų labai reikalingos ir naudingos didmiesčiuose. Tiesa, kol kas neaišku, kur geriau jas pastatyti, – aikštėse, parkuose, o gal viešbučiuose?
Kita miestiečių siestos gelbėtojų dvejonė – ar vidury miesto ramiai knarktum žinodamas, kad kas nors gali nukniaukti rankinę?
Pailsėti padeda kavos pertraukėlės
Ispanai turi siestą, švedai – fiką. Vieni didžiausių kavos mėgėjų pasaulyje taip įvardija kavos pertraukėlę darbe, kuri jiems – šventas reikalas.
2011 metais buvo apklausta 8 tūkstančiai Švedijos biurų darbuotojų. Dauguma jų tvirtino, kad viena dvi darbe padarytos kavos pertraukėlės gerokai padidina jų produktyvumą.
Tą patį patvirtino ir mokslininkai. 2009 metais JAV Masačusetso technologijos institute atliktas tyrimas parodė, jog žmonės, kurie 2–3 kartus per dieną pakildavo nuo savo darbo stalų, kad pabendrautų su kolegomis – gerdami kavą, arbatą ar be jos – tapdavo net 10–15 proc. produktyvesni.
Supratę kavos gėrimo naudą švedai jau seniai nesmerkia darbe kavą geriančių žmonių. Švediškoji fika, per kurią 15 minučių darbuotojai gali liautis dirbę ir susirinkti išgerti kavos ir paskanauti deserto prie jos, įteisinta daugelyje Švedijos įstaigų. Darbuotojai turi tokią pat teisę į fiką, kaip ir į pietus.
Neatsiejama fikos kavos gėrimo ceremonijos dalis yra ir smaguriavimas. Paprastai tai būna sausainis, pyrago gabaliukas ar bandelė. O tradiciškai prie kavos puodelio labai mėgstamos cinamoninės bandelės, apibarstytos perliniu cukrumi, vadinamos kanellbulle.
