K.Ahleną, kai jis buvo jaunas, sugundė nacistinė ideologija, Šiaurės Europos mitologija ir mintys apie baltaodžių viršenybę, tačiau dabar jis kovoja su populizmu, o jo misija – mokyti jaunus švedus tolerancijos, rašo „The Local“.
27 metų K.Ahlenas jaunimą perspėja apie neapykantos pavojus. Šios pamokos itin svarbios dabar, nes 10 mln. gyventojų turinti Švedija nuo 2014 metų priėmė beveik 300 tūkst. pabėgėlių ir migrantų.
„Šiandien pasaulis yra kitoks. Donaldas Trumpas yra JAV prezidentas, o Švedijoje greitai gali valdžią perimti demokratai“, – K.Ahlenas kalbėjo apie Švedijoje esančią kraštutinių dešinių pažiūrų partiją.
Dabar jaunimui patarinėjantis K.Ahlenas gyvena prie Venerno ežero krantų, maždaug trys valandos kelio automobiliu nuo Stokholmo.
Neonaciu tapo dėl muzikos
Mokyklos laikais prie K.Ahleno priekabiaudavo jo bendraklasiai ir net kai kurie mokytojai. Laisvalaikiu jis mėgdavo kolekcionuoti daiktus, kuriuos rasdavo ant žemės.
Būdamas 12 metų, jis netyčia aptiko baltaodžių viršenybę liaupsinančios roko grupės „Ultima Thule“ muzikos diską ir jo gyvenimas visam laikui pasikeitė.
„Dievinau tą muziką, – tvirtino K.Ahlenas. – Man labiausiai patiko, kaip buvo dainuojama apie Švediją. Dėl tos muzikos tapau patriotu ir nacionalsocialistu, nors visiškai nesupratau nacionalizmo svarbos.“
Netrukus Valberge, centrinėje Švedijoje, gyvenęs K.Ahlenas prisijungė prie vietinės skustagalvių gaujos. 3 tūkst. gyventojų turinčiame Valberge nebuvo nė vieno užsieniečio, užtat buvo pilna bedarbių.
Sulaukęs 14 metų K.Ahlenas pradėjo dėvėti neonacių „uniformą“: odinę striukę ir batus „Doc Martens“.
„Tai man suteikė naują tapatybę, jaučiausi, kad pagaliau buvau kažkas“, – sakė K.Ahlenas.
Skendo narkotikų liūne
2006-2008 metais K.Ahlenas dalyvavo nenonacių demonstracijose visoje Švedijoje. Jis ne tik mušdavo kairiųjų pažiūrų aktyvistus, bet taip pat ir rėždavo kalbas: „Pamenu, kaip sukūriau istoriją apie imigrantus, kurie ant grotelių iškepė kates ir tada jas suvalgė.“
K.Ahlenas metė mokslus gimnazijoje ir pradėjo vartoti narkotikus. Jis nuolatos buvo sulaikytas dėl įvairių nusikaltimų, įskaitant vagysčių ir vandalizmo.
Tačiau ilgainiui K.Ahlenas suvokė, kad jam „vartoti narkotikus buvo smagiau“ nei smurtauti, todėl jis nutolo nuo skustagalvių, nors ir neatsisakė nacionalsocialistinių pažiūrų. Lūžis įvyko vieną dieną, kai K.Ahleno bokso treneris liepė jam kovoti prieš Irano kilmės vaikiną.
„Man buvo pasakyta: arba boksuojuosi su juo, arba manęs daugiau nebemokys, – prisiminė K.Ahlenas. – Maždaug tuo metu aš nustojau nekęsti žmonių dėl jų išvaizdos.“
Sėdėdamas kalėjime dėl vagystės K.Ahlenas sutiko mokytoją, kuris jam padėjo atsisakyti rasistinių pažiūrų. Pirmą kartą savo gyvenime vaikinas pajuto, kad kažkas jo iš tiesų klausėsi.
Pradėjo kurti karjerą
Iki pamatų pertvarkyti savo gyvenimą K.Ahlenas tvirtai nusprendė, kai sėdėjo kalėjime, mat tuo metu jo motina sunkiai susirgo. Išėjęs į laisvę jis susirado darbą, nustojo bendrauti su savo draugais, daugiau laiko praleido kolegų apsuptyje bei pradėjo rašyti poeziją.
Raginamas savo buvusio bokso trenerio, K.Ahlenas jaunimui pasakė pirmąją kalbą: „Užrašiau visą savo gyvenimą ant 22 A4 popieriaus lapų. Skaičiau nuo pirmo iki paskutinio puslapio nė karto nepažvelgęs į auditoriją. Buvau pats blogiausias oratorius pasaulyje.“
Anot K.Ahleno, jaunus žmones žalingas elgesys ir smurtas suvilioja, kai jie yra atstumiami aplinkinių žmonių.
„Reikia jiems rodyti toleranciją ir su jais kalbėtis, o ne užverti duris bei palikti likimo valiai ištisą grupę žmonių, kad ji užaugtų dar pavojingesnė, labiau linkusi į smurtą ir dar pilnesnė neapykantos“, – išeitį siūlė K.Ahlenas.
Švedas savo kalbas apie toleranciją yra skleidęs net už gimtinės ribų: pernai jis dalyvavo konferencijoje apie kovą su ekstremizmu Naujajame Delyje.
