Po Sovietų Sąjungos žlugimo Rusija atvėrė sienas užsieniečiams, tačiau kartu šalyje ėmė stiprėti ir nacionalizmas, rašo „Lietuvos rytas“.
Tad dabar, nors čia gyvena daugybė porų, kurių nariai yra skirtingų rasių, religijų ar tautybių, tokie santykiai vis dar laikomi „nukrypimu nuo normos“.
Daugiatautėje Maskvoje, kosmopolitiniame ir moderniame mieste, meilė, peržengianti rasės ar tautybės ribas, vis dar kelia tam tikrų sunkumų.
Įžvelgė savanaudiškus siekius
Davidas ir Nataša į Rusiją atkeliavo iš Afrikos. Davidas – juodaodis, Nataša – baltaodė.
Moteris yra gimusi diplomato, kuris daug metų rezidavo Kongo Respublikoje, šeimoje. Davidas – Nigerijoje gimęs buvęs profesionalus futbolininkas.
Nors jųdviejų santuoka visiškai priimtina jų šeimoms, taip neatrodė visiems maskviečiams.
Kai prieš dešimtmetį Davidas atvyko į Maskvą, jis netruko pasijusti tarsi ateivis. Praeiviai į jį spoksodavo gatvėse. Viešajame transporte niekas nedrįsdavo prie jo atsisėsti.
Net ir apie jo santuoką žmonės laidė žeidžiančias paskalas: neva jis vedė Natašą dėl piniginių sumetimų.
„Žmonės su manimi elgėsi taip, lyg būčiau iš kitos planetos, – prisimena Davidas. – Bandžiau nekreipti dėmesio, nes visa tai buvo labai skausminga.“
Tautų draugystės nebeliko
Natašos ir Davido istorija atspindi problemas, su kuriomis susiduria panašios poros.
Juodaodžiai dažnai tampa Rusijos skustagalvių neapykantos taikiniais. Jie tarp labiausiai puldinėjamų grupių šioje šalyje yra treti – po žmonių iš Centrinės Azijos ir Kaukazo.
Atsižvelgus į dabartinius visuomenės nuostatų dėsningumus, vargu ar verta stebėtis, kad Davidas Rusijoje iki šiol jaučiasi kiek svetimas. 2016-ųjų spalį Levados centro atliktoje apklausoje paaiškėjo, kad 52 proc. rusų remia nacionalistinį šūkį „Rusija – rusams“, ir tik 12 proc. manė, jog imigrantai praturtina šalies visuomenę.
Skirtingų tautybių asmenų santuokos nėra visiška naujovė Rusijoje. Mat Sovietų Sąjungoje, į kurią buvo integruotos įvairios valstybės, tokių buvo daug.
Tačiau, kaip teigia Rusijos žurnalistė Jelena Changa, pati gimusi zanzibariečio ir afroamerikietės šeimoje, Sovietų Sąjungoje „tautų draugystė“ buvo valstybinis principas, o bet koks viešo asmens rasistinis išsišokimas buvo laikomas nedoru.
„Mūsų dienomis tokia valstybės politika nebeegzistuoja“, – sakė J.Changa.
Bėdų kelia ir religija
Vienu didžiausių iššūkių gali tapti ir šeimos narių religiniai skirtumai. Tai gali patvirtinti Taškente gimęs korėjietis Vladimiras Tenas.
2014 metais jis naršė Rusijos socialiniame tinkle „VKontakte“, kai aptiko merginą vardu Ana Kim. Ieškojęs korėjietės panelės, jis nutarė Anai parašyti. Tačiau paaiškėjo, kad šiuo vardu yra prisidengusi Armėnijoje gimusi Gajane Chačaturian.
Tuo metu ji dirbo viename Rusijos analitinių centrų ir buvo prisidengusi slapyvardžiu, kad galėtų patekti į korėjiečių bendruomenę.
Vis dėlto sužinojęs, kad mergina – ne korėjietė, Vladimiras toliau ją kalbino. Netrukus pora ėmė susitikinėti.
Gajane tėvai iš pradžių jų santykiams priešinosi, mat Vladimiras ir jo šeima nebuvo krikštyti. Nepalanki buvo ir aplinkinių nuomonė.
Galiausiai merginos tėvai pritarė poros santykiams, tačiau juodu pripažįsta, kad jiems labai pasisekė, jog neteko aršiai kovoti už savo meilę kaip daugybei kitų.
Tikisi situacijos pagerėjimo
Vis dėlto daug mišrių porų viliasi, kad palengva Rusijoje gyventi taps lengviau. Pamažu randasi vis daugiau žmonių, kuriems rasiniai, religiniai ar etniniai sutuoktinių skirtumai nebado akių, tačiau tai požiūris, kuris nesutampa su oficialiuoju.
Mat Rusijos politikai ir valstybės kontroliuojama žiniasklaida aršiai puoselėja „mes“ ir „jie“ tapatybes bei rusiško išskirtinumo naratyvą.
Tačiau nigerietis Davidas guodžiasi tuo, kad žmonės jau nebespokso į jį gatvėje išpūtę akis – užsieniečiai jiems nebėra tokie egzotiški paukščiai kaip prieš dešimtmetį.
„Gyvenimas klostosi kiek sklandžiau, negu kažkada tikėjausi“, – sakė Davidas. („The Moscow Times“, LR)
