Pensilvanijoje gyvenantis graužikas yra garsiausias keturkojis Kristaus Paaukojimo arba Grabnyčių šventėje, kuri minima vasario 2-ąją ir kuri JAV vadinama Švilpiko diena, dirbantis sinoptikas. Jo prognozes kasmet paskelbia Panksutonio Švilpiko klubo išrinktieji.
Kaip teigia paprotys, jeigu diena apsiniaukusi, švilpikas nemato savo šešėlio ir ramiai palieka urvą – vadinasi, žiema netrukus baigsis ir pavasaris bus ankstyvas. O jeigu diena saulėta, švilpikas mato savo šešėlį ir jo bijodamas grįžta į urvą – laukia dar šešios žiemos savaitės.
Per Kristaus Paaukojimo šventę mažas Pensilvanijos Panksutonio miestelis privilioja didžiules lankytojų minias.
Šiemet laukti gauruoto graužiko prognozių susirinko tūkstančiai žmonių. Jie per naktį klausėsi kantri muzikos ir mėgavosi fejerverkais „Žvaigždžių karų“ tema, nekreipdami dėmesio į gana apniukusį dangų ir nedidelį šaltuką.
Paprastai švilpiko prognozė užrašoma trumpu eilėraštuku.
Švilpiko Philo pranašystės registruojamos nuo 1887 metų.
Per tą laiką žvėrelis 103 kartus išpranašavo, kad žiema nesitrauks, ir tik 18 kartų – kad pavasaris ne už kalnų. Kai kurių metų pranašystės nebuvo užfiksuotos.
Šis ritualas kilęs iš vokiškos tradicijos žemdirbiams atidžiai stebėti gyvūnų elgesį, kad būtų galima nuspręsti, kada sėti ir sodinti.
Tradiciją pasaulyje labiausiai išgarsino 1993 m. sukurtas režisieriaus Haroldo Ramiso filmas „Švilpiko diena“ („Groundhog Day“).
