Suvalgę Padėkos dienos kalakutą ir nušlavę parduotuvių lentynas Juodąjį penktadienį, Amerikos gyventojai ima laukti Kalėdų.
Vieni pirmųjų apie artėjančią šventę skelbti pradeda „Išganymo armijos“ savanoriai. Kasmet organizacijos nariai išsirikiuoja prie įėjimų į prekybos centrus ir sveikina praeivius.
Pasiėmę raudonus kibirėlius ir tilindžiuodami varpeliais jie į dovanų pirkimo karštinę pasinėrusius amerikiečius jau daug metų prieš šventes kviečia prisiminti ir gyvenimo nuskriaustuosius.
Šios organizacijos veikla JAV tapo tarsi neatsiejama kalėdine tradicija. Aukoti kviečiančius savanorius galima išvysti ir daugybėje filmų, tad ne vienam lietuviui galėjo kilti klausimas, kas gi jie tokie.
Kalėdinė JAV tradicija
Nors atkaklūs savanoriai ne visuomet praeiviams kelia tik teigiamas emocijas, be jų Kalėdas JAV įsivaizduoti sunku.
27 metų Jennifer Wills „Lietuvos rytui“ pripažino, kad neperstojamas varpelių skambėjimas kaskart lankantis prekybos centre kartais ima erzinti, tačiau pripažįsta, kad vis dėlto šventinio laikotarpio be jų jau negalėtų įsivaizduoti.
„Žinau, kad ši organizacija veikla užsiima visus metus, bet Kalėdų laikotarpiu ji tampa ypač aktyvi, nes prieš šventes žmonės būna dosnesni. O „Išganymo armija“ – viena ryškiausių organizacijų“, – kalbėjo moteris.
Apie žmonių nuotaikas paklausti savanoriai taip pat teigė, kad tikrai ne visi praeiviai dovanoja jiems šypsenas, tačiau kiekvienas padėkos žodis skatina juos ir toliau atlikti savo misiją.
Virdžinija Bičo mieste temperatūrai nukritus iki nulio, 55 metų Ronaldas Cleavonas šalčio nepabūgo ir su malonia šypsena pasitiko praeivius prie įėjimo į „Kroger“ prekybos centrą.
„Nesvarbu, koks oras, visada yra žmonių, kuriems reikia pagalbos. Padėti reikia ir tada, kai šviečia saulė, ir tada, kai spaudžia šaltis“, – „Lietuvos rytui“ sakė vyras.
Savanoriauja visą dieną
„Išganymo armijos“ nariai savo geradariškai misijai atlikti negaili nei jėgų, nei laiko.
Kalėdų dvasia deganti Christian Wright atskleidė, jog kartais savanoriauja nuo pat 9 val. ryto iki 20 val. vakaro.
38 metų moteris dienraščiui pasakojo, kad laimingiausia buvo tą dieną, kai ją, skambinančią varpeliu, išvydo jos vaikai.
„Mano penkiolikametė dukra tuoj pat išlipo iš automobilio ir atbėgusi mane apkabino“, – sakė Ch.Wright.
Kiti savanoriai tikino, kad įsimintiniausią dieną atliekant organizacijos misiją įvardinti būtų sunku, nes pilnatvę teikia kiekviena diena.
Nors ne visiems amerikiečiams patinka, kad šios organizacijos pagrindai yra religiniai, geranoriškai nusiteikę savanoriai pasakoja, kad su nepagarba susiduria retai.
Žmonės džiaugiasi, kad organizacija kuria priklausomybių reabilitacijos centrus bei prieglaudas benamiams.
„Išganymo armija“ nuolat teikia reikiamą pagalbą nepasiturinčioms šeimoms bei beglobiams vaikams.
Tarp aukų – auksinis dantis
Dažniausiai praeiviai į garsiuosius raudonus kibirėlius įmeta dolerį ar kelis, tačiau kartais pasitaiko ir gerokai dosnesnių ar keistų aukų.
Žmonės aukoja ne tik pinigus, bet ir papuošalus, žiedus ar retas monetas, o kartą kažkas nepagailėjo ir auksinio danties.
Šių metų gruodžio pradžioje vienam praeiviui sėkmė nusišypsojo loterijoje. Paslaptingasis geradarys laimėjo tūkstantį dolerių. Bet, užuot bilietą saugiai paslėpęs kišenėje, įmetė jį į „Išganymo armijos“ aukų kibirėlį.
Nemenkų sumų organizacijos nariai kibirėliuose rado nekart. Kasmet savo tapatybės neatskleidžiantis asmuo paaukoja po dešimt 100 dolerių kupiūrų, surištų į ryšulėlį.
Šiemet JAV gyventojus nustebino ir žymus amerikietiškojo futbolo žaidėjas Ezekielas Elliottas. Sportininkas žaidimo metu įšoko į didžiulį raudoną kibirą ir taip paskatino savo gerbėjus negailėti aukų labdaringa veikla užsiimančiai organizacijai.
Kariuomenės struktūra
„Išganymo armija“ savo veikla užsiima jau 151 metus.
1865 m. Williamas Boothas su žmona Catherine Londone įkūrė religinę bendruomenę „The Christian Mission“ („Krikščioniškoji misija“). Jos tikslas buvo ištiesti pagalbos ranką nepasiturintiems gyventojams. Organizacijos veikla buvo labai sėkminga ir bėgant metams pritraukė tūkstančius sekėjų.
1878 metais jos įkūrėjas W.Boothas pakeitė organizacijos pavadinimą, nuo to laiko ji žinoma kaip „Išganymo armija“, o jos sekėjai tapo „Kristaus kariais“.
Bendruomenei buvo pritaikyta kariuomenės vadovavimo struktūra, tad organizacijos vairas yra generolo rankose. Prabėgus dar dvejiems metams ši bendruomenė pradėjo savo veiklą JAV, Australijoje ir Airijoje.
„Išganymo armija“ veikia ir Lietuvoje. Organizacija veikė nuo 1892 iki 1944 metų ir atnaujino savo veiklą 1993-iaisiais. Bendruomenės korpusas yra įsikūręs Klaipėdoje.
Nors neįprasta „Išganymo armijos“ struktūra daugybei žmonių atrodo pernelyg sudėtinga, šios organizacijos atliekami darbai neliko nepastebėti.
Organizacija įkūrė nemažai prieglaudų, valgyklų, ligoninių bei reabilitacijos centrų žmonėms, priklausomiems nuo alkoholio ar narkotikų.
„Išganymo armijos“ savanoriai visuomet atskuba į pagalbą ištikus stichinėms nelaimėms.
Dabar bendruomenė turi daugiau kaip 1,5 mln. narių visame pasaulyje ir veikia 127 šalyse.
Pamokslauja ir moterys
Pradžioje didžioji dalis bendruomenės sekėjų buvo nuo alkoholio arba narkotikų priklausomi žmonės, prostitutės bei kiti krikščioniškos visuomenės atstumtieji.
Todėl organizacijos pradininkams teko įkurti atskirą Bažnyčią, kurioje laukiami visi.
Tačiau šios Bažnyčios veikla neįprasta. Joje nėra suteikiami sakramentai, tokie kaip Krikšto ar Pirmosios komunijos, be to, pamokslauti ir turėti aukštas pozicijas gali ir moterys.
Be to, šios Bažnyčios nariai turi atsisakyti alkoholio, rūkymo, draudžiamų narkotikų bei azartinių žaidimų.
Organizacija savo svetainėje skelbia, jog bendruomenė nesmerkia žmonių, kurie vartoja alkoholį, tačiau jos nariai turėtų savanoriškai jo atsisakyti.
Dėl organizacijos palaikomų įsitikinimų nemažai žmonių jai negaili ir kritikos.
Jaunimui kliūva griežtas „Išganymo armijos“ krikščioniškas pagrindas bei konservatyvios vertybės.
Net keli amerikiečiai atsakė, kad mieliau aukotų organizacijai, kuri nesiremia religija.
Be to, prieštaringus jausmus žmonėms kelia „Išganymo armijos“ požiūris į homoseksualus.
2012 metais organizacija paviešino savo konservatyvų požiūrį į homoseksualumą ir sulaukė gausios visuomenės kritikos.
„Jų požiūris į homoseksualų teises man kelia nerimą“, – teigė 25 metų Jonathanas Paquette.
Bet paklausti savanoriai jokių blogybių nemato.
„Nemanau, kad ši organizacija yra homofobiška. Tai organizacija, kurios pagrindai yra krikščioniški, tad jie į viską žvelgia iš dvasinės perspektyvos.
Be to, šioje šalyje visi turi teisę reikšti savo nuomonę, – pareiškė R.Cleavonas. – Kokie gali būti blogi dalykai, kai kalbama apie pagalbą žmonėms?“
