Laisvuosiuose uostuose esama itin konfidencialių sandėlių,
kuriuose gali laikyti praktiškai bet ką, be jokių mokesčių ir
nesulaukiant nereikalingų klausimų.
Tarp konfiskuotų III–IV mūsų eros šimtmečių dirbinių buvo
Afroditės galvos skulptūra bei du antkapių bareljefai.
Dauguma šių yra pavogti plėšikautojų ir į Šveicariją
atkeliavo per Katarą, sakoma Ženevos prokuroro pranešime.
Jie laisvuosiuose uostuose atsirado 2009 ir 2010 metais, o pirmą
kartą pavojaus signalas buvo paskelbtas 2013 metų balandį, kai vyko
muitinės patikrinimas, pridūrė prokurorai. Nėra aišku, kada meno
dirbiniai buvo konfiskuoti.
Muitinė susisiekė su Berno kultūros valdžios institucijomis,
kurių ekspertas patvirtino, kad tie dirbiniai tikri. Tuomet vasarį
buvo pradėta baudžiamoji byla.
Trys iš konfiskuotų daiktų buvo atvežti iš Palmyros, į
UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukto miesto, kurį suniokojo
„Islamo valstybės“ džihadistai, užėmę jį 2015 metų
gegužę. Islamistai, sistemiškai naikindami šio šalies centriniame
regione esančio miesto paminklus, šokiravo visą pasaulį.
Dar penki iš konfiskuotų dirbinių buvo iš Jemeno.
Praėjusiais metais JT kultūros agentūra du konfliktų draskomus
Jemeno miestus – Saną ir Šibamą – įtraukė į Pasaulio paveldo
vietų, kurioms gresia pavojus, sąrašą.
UNESCO nurodė, kad Sana, žinoma dėl daugybės musulmonams
svarbių vietų bei daugiaaukščių namų, pastatytų iš dumblo
plytų, „patyrė didelės žalos dėl ginkluoto konflikto“ tarp
Irano remiamų sukilėlių ir Saudo Arabijos remiamos vyriausybės.
Afroditės galvą vaizduojanti skulptūra buvo atgabenta iš
Libijos. Pranešime nurodoma, kad ji atspindi „Šiaurės Afrikos
helenizacijos“ laikotarpį.
Kol dirbiniai bus grąžinti į savo kilmės šalis, jie bus
saugomi Ženevos meno ir istorijos muziejuje. Be to, planuojama juos
eksponuoti viešai.
Praėjusį mėnesį Prancūzijos finansų ministras Michelis
Sapinas piktinosi, kad Šveicarijos ir kitų
šalių laisvieji uostai veikia kaip „silpnoji grandis“ kovojant
su teroristų finansavimu.
