Kiekvienas už Atlanto gyvenantis lietuvis Padėkos dieną mini savaip, o šios šventės tradicijų yra įvairių – nuo senovinių ir šeiminių iki modernių ir vartotojiškų.
Vieni skuba aplankyti tolimose JAV pakampėse gyvenančių giminaičių ir paskanauti kalakuto, kiti laisvadienius skiria kelionėms, treti įsijaučia į apsipirkinėjimo ir amerikietiškojo futbolo bei tradicinio parado stebėjimo tradicijas.
Kad ir kokios būtų tradicijos, Padėkos dienos tikslas yra vienas: suvienyti žmones akcentuojant padėką už gerus dalykus, kurie nutiko per visus metus.
Pradeda šventinį sezoną
Vašingtone studijuojanti lietuvė Živilė Vaicekauskaitė JAV tėra pirmus metus, todėl nutarė pasinaudoti šventiniu periodu pakeliauti po laukinę gamtą.
„Šiemet Padėkos dieną švęsiu keliaudama po Nevados dykumą ir apsieisiu be kalakuto, – bendraudama su „Lietuvos rytu“ šmaikštavo Ž.Vaicekauskaitė. – Pasirinkau galimybę keliauti.“
Pasak lietuvės, Padėkos diena JAV itin svarbi dėl to, kad kartu minima šventinio sezono, skirto šeimai, artimiesiems ir mylimiesiems, pradžia.
„Kai kurie amerikiečiai Padėkos dienai skiria daugiau reikšmės nei Kalėdoms, kurios yra išskirtinai religinė šventė, – tvirtino Ž.Vaicekauskaitė. – Padėkos diena tarsi suvienija visus, nepaisant jų religinių įsitikinimų. Todėl tai viena svarbiausių progų šeimai susirinkti ir pasibūti kartu. Taip pat tai judriausias metų laikotarpis.“
Proga pabūti su šeima
Padėkos diena yra metas, kai iš įvairiausių JAV dalių susirenka giminaičiai, norintys kartu praleisti vakarą prie bendro stalo, pasigirti pasiekimais ir pabūti meilės apsuptyje.
„Lietuviams Amerikoje Padėkos diena – dar viena džiugi proga susitikti ir praleisti laiką kartu su šeima ir draugais, – „Lietuvos rytui“ pasakojo Merilando valstijoje įsikūrusios Kristijono Donelaičio lituanistinės mokyklos direktorė Jūratė Bujanauskas. – Ši šventė suburia šeimas, draugus ir kaimynus. Tai ypatinga diena, skirta dėmesiui ir dėkingumui, kuriuos taip lengva pamiršti kasdieniame gyvenime, išreikšti.“
Bet geraširdiškumas rodomas ne tik artimiesiems: JAV prezidentas tradiciškai pasinaudoja savo postu, kad dviem kalakutams „atleistų“, ir suteikia jiems galimybę gyventi toliau, o ne atsidurti ant šventinio stalo.
Šiemet Amerikos prezidentas Barackas Obama laisvę suteikė 18 kilogramų kalakutams Tater ir Tot iš Ajovos valstijos.
Kalakutų vardai dažniausiai būna šmaikštūs, šiemet tai nebuvo išimtis: „Tater tots“ yra patiekalas iš gruzdintų bulvių, valgomas per Padėkos dieną.
Svarbiau už Kalėdas?
Kad Padėkos diena yra viena populiariausių švenčių Amerikoje, mano ir Niujorko valstijoje gyvenanti studentė iš Lietuvos Miglė Vilūnaitė. Anot jos, kai kuriems jos pažįstamiems ši šventė yra svarbiausia.
„Kai kuriems mano draugams Padėkos diena yra mėgstamiausia metų šventė. Aišku, greičiausiai dėl gardaus maisto, – atskleidė M.Vilūnaitė. – Tačiau taip pat yra žmonių, kurie šios šventės nemėgsta, nes ji vertinama prieštaringai.“
Paskutinį lapkričio ketvirtadienį švenčiamos Padėkos dienos ištakos siekia XVII a., kai į JAV atvyko religinės laisvės ieškantys protestantai iš Anglijos.
1621 metais Plimute, Masačusetse, įvyko puota, skirta padėkoti už gerą pirmą kukurūzų derlių. Į ją buvo pakviesti vietiniai indėnai – jie atsinešė elnienos.
Vis dėlto kai kuriems Padėkos diena nėra piligrimų ir indėnų draugystės simbolis. Priešingai, yra manančių, kad ši šventė užglaisto indėnų žudymą, kurį vykdė kolonistai.
Kritikai įsitikinę – Padėkos diena iš viso buvo sugalvota, kad būtų nuslėpta amerikiečių kaltė dėl genocido.
„Man ši Padėkos diena – eilinė vakarienė, neturinti didelės prasmės. Tai šeimos šventė, kai visi giminaičiai susirenka kartu, o mano šeima – Lietuvoje.
Viena tradicijų per Padėkos dieną yra žiūrėti amerikietiškojo futbolo rungtynes, o iškart po šventės visi pradeda ruoštis Kalėdoms“, – pasakojo M.Vilūnaitė.
Suteikia mažas atostogas
Tiesa, Harvarde, Masačusetso valstijoje, studijuojantis lietuvis Rimas tvirtino, kad jo valstijoje Padėkos diena toli gražu nėra tokia ryški ir matoma kaip Helovinas arba Kalėdos.
„Padėkos dienai nėra ruošiamasi taip, kaip kitoms šventėms, ne visur kaba dekoracijos, – „Lietuvos rytui“ aiškino Rimas. – Pasibaigus Helovinui yra orientuojamasi į Kalėdas.
Žinoma, yra akcijų kalakutams bei vynui, tačiau kur kas mažiau negu prieš Kalėdas.“
Vis dėlto, anot Rimo, nepaisant dekoracijų stokos, amerikiečiams Padėkos diena yra svarbi šventė. Be to, kai kurios įmonės savo darbuotojams po šios šventės duoda ir laisvą penktadienį, todėl susidaro keturių dienų savaitgalis.
„Pernai buvau vieno bendradarbio namuose, jis sukvietė kolegas, neturėjusius kur ir su kuo švęsti, – užsieniečius ir tuos, kurių šeimos gyvena kitoje valstijoje, – apie amerikiečių geraširdiškumą šiuo laikotarpiu kalbėjo Rimas. – Be kalakuto, yra kitokių patiekalų, taip pat paprastų užkandžių ir vyno.
Man teko patirti, kad visi per Padėkos dieną pasisako, už ką yra dėkingi, bet mano aplinkoje niekas neskiria dėmesio kalakutams, kuriems „atleidžia“ prezidentas.“
Kita diena po Padėkos dienos – Juodasis penktadienis, per kurį daugelis JAV parduotuvių siūlo didelių nuolaidų.
Per visus keturis laisvadienius amerikiečiai kasmet išleidžia milijardus dolerių ir pridaro daugybę žalos: per tradicija tampančius susistumdymus dėl nukainotų prekių žmonės ne tik sužeidžiami, bet ir miršta.
Tad Padėkos diena žymi ne tiktai šeimai skirto šventinio sezono, bet ir masinio apsipirkinėjimo pradžią.
Nuo vaišių linksta stalas
Kristijono Donelaičio lituanistinės mokyklos direktorė J.Bujanauskas apibūdino tipinį šventinį stalą, kurį galima pamatyti nuvykus į JAV.
„Tądien lietuviai namuose mielai kepa kalakutą ir gamina kitus Padėkos dienos patiekalus: saldžiąsias bulves, spanguolių padažą, šparagines pupeles, moliūgų pyragą, o kiti stalą puošia dar ir tradiciniais lietuviškais patiekalais“, – „Lietuvos rytui“ vaišes vardijo J.Bujanauskas.
Pasak Kristijono Donelaičio lituanistinės mokyklos direktorės, kol ruošiamas maistas, vaikai ryte mėgsta stebėti prekybos tinklo „Macy’s“ eitynes Manhatane, Niujorke.
Eitynės šiemet buvo surengtos 90-ą kartą ir yra itin populiarios, nes parade skraidinami milžiniški balionai, įskaitant didžiulį kalakutą ir Kalėdų Senelį.
„Vaikams ši šventinė savaitė sutampa su trumpomis rudens atostogomis, o dažnam suaugusiajam – su didžiuoju metų apsipirkimu“, – sakė J.Bujanauskas.
O Stanislovas Kavaliauskas iš Niujorko teigė, kad šventinis stalas neapsieina be kalakuto, spanguolių padažo, saldžiųjų bulvių, moliūgų pyrago ir – kartais – moliūgų sriubos.
„Tai puikus metas, kai gali padėkoti visiems, kurie yra padarę tau ką nors gero, – tvirtino S.Kavaliauskas. – Šiai šventei ruošiasi visi. Mano šeima nelabai mėgsta kalakutą ir saldžiąsias bulves, todėl kepame vištą ir įprastas bulves.“
