Kodėl Kinija tapo Rusijos pensininkų rojumi Žemėje?

2016 m. spalio 27 d. 09:56
Aleksandras Procenka („Lietuvos rytas“)
Neišgalėdami oriai praleisti senatvės gimtinėje, Rusijos senjorai traukia į kaimyninę Kiniją. Čia garbaus amžiaus rusai gyvena tarytum turtuoliai ir tvirtina, jog turi tiek veiklos ir galimybių – kaip jaunystėje.
Daugiau nuotraukų (1)
Rusijos valstybinės statistikos tarnybos „Rosstat“ duomenimis, pirmame 2016 metų pusmetyje šalies gyventojų skurdo lygis pasiekė 14,6 proc.
O labiausiai nuskriausti jaučiasi senjorai, kurių vidutinė mėnesio pensija siekia 10–13 tūkst. rublių (147–191 eurą) – vien iš jos pragyventi faktiškai neįmanoma.
Bet yra vietų, kur Rusijos pensininkai jaučiasi turtuoliais. Tai – Kinija.
Laikraštis „Novyje Izvestija“ papasakojo apie 75 metų sutuoktinius Kozlovus, kurie prieš penkerius metus iš gimtojo Blagoveščensko išsikėlė gyventi į kitą Amūro upės pusę – į Heihės miestą Kinijoje. Ir gailisi tik vieno – kad to nepadarė anksčiau.
Atsikratė senojo gyvenimo
„Ten jau buvo apsigyvenę visi mūsų pažįstami draugai, o mes vis baiminomės: kaipgi gyvensime svetimame krašte, kaip išmokti jų kalbą?
Kol svarstėme, vis labiau skurdome. Tuo metu mano pensija siekė 6,5 tūkst. rublių (95 eurus), o vyro – 8 tūkst. rublių (117,6 euro). Už buto išlaikymą teko mokėti 4 tūkst. rublių (58,8 euro), o juk dar reikia nusipirkti muilo, skalbimo miltelių, vaistų. Maistui vos ne vos likdavo, drabužių nepirkome, nešiojome senus.
O pažįstami iš Kinijos atvažiuoja sotūs, patenkinti, jiems tokios pat pensijos ne tik viskam užtenka, bet dar ir lieka. Taip mes ir pasiryžome“, – pasakojo Valentina Kozlova.
Sutuoktiniai du kambarius blokinės statybos „chruščiovkėje“ už 300 dolerių (274,6 euro) per mėnesį išnuomojo kinams. Pardavė garažą ir senus „Žigulius“ – už 200 tūkst. rublių (294 eurus), dar tiek pat pasiskolino.
Ir už 400 tūkst. rublių Kinijos mieste Heihėje nusipirko kitą dviejų kambarių butą, bet pusantro karto didesnio ploto nei jų ankstesnis: 65 kv. m, su dviem tualetais, dviem balkonais ir, svarbiausia, – šalia savo buvusių Blagoveščensko kaimynų.
Ir dabar gyvena niekuo nesiskųsdami. Gyvenamojo komunalinio ūkio paslaugų kainos Kinijoje daug kartų žemesnės nei Rusijoje. Telefonas ir internetas – irgi pigiau.
Apskritai išlaidos už gyvenamojo komunalinio ūkio paslaugas vidutines pajamas gaunančios kinų šeimos biudžete sudaro vos 2 procentus.
Gyvena kaip jaunystėje
Kodėl viename Amūro krante kaina vienokia, o kitame – kitokia, Kozlovai nesupranta. Jie spėja: „Kinijoje tikriausiai nevagia.“
Sutuoktiniams patinka ir pigios bei prieinamos medicinos paslaugos, mažos vaistų kainos, menkas nusikalstamumas – esą galima ir durų nerakinti, nors Heihėje – 300 tūkst. gyventojų.
Maisto produktams Kozlovai per mėnesį išleidžia 2–3 tūkstančius rublių (29,4–44 eurus) – perpus mažiau, nei jiems reikėdavo Rusijoje.
„Mes, sulaukę senatvės, gyvename kaip jauni: keliaujame, vaikštome po restoranus. O ko gi nenueiti? Vakarienė dviem – 100 rublių (1,47 euro), o gatvės kavinėje prisivalgysi ir dar penkis kartus pigiau. Rusijoje visa tai nepasiekiama – ypač pensininkams“, – gyrėsi Kozlovai.
Nors gyvena svetimame krašte, sutuoktiniai vienatvės nejunta. Šalia – Blagoveščenskas, o netoliese gyvena kokių 20 pažįstamų šeimų.
„Kad ir kur užeisi – visur mūsiškiai. Į ekskursijas važiuojame kartu, užsisakome autobusą, – ir lekiame, kur akys veda, po visą Kiniją“, – pasakojo V.Kozlova.
Šeštadieniais ji dainuoja miesto chore. Žodžių nežino, tiesiog niūniuoja į toną, bet kinai mano, jog jai puikiai sekasi.
Choro repeticijos padėjo išmokti 300 hieroglifų. Tiesa, kad pakenčiamai galėtų bendrauti bent buitiniu lygiu, reikia žinoti 1,5 tūkst. Bet V.Kozlova nori išmokti.
Masinis rusų judėjimas
Jau 40 tūkst. Sibiro ir Tolimųjų Rytų senjorų išvyko nuolat gyventi į Kiniją. Daugiau negu 100 tūkst. pasirūpino vizomis, suteikiančiomis teisę ten laikinai apsigyventi, ir šis srautas didėja.
Priežastis paprasta – rusiška pensija, iš kurios senjorai vos išgyvendavo tėvynėje, Kinijoje virsta nemažu turtu ir leidžia gyventi nieko neatsisakant.
Be to, naujakurius ten gerbia, jais rūpinamasi. Palanki ir Kinijos politika: jeigu užsieniečių skaičius mieste viršija dešimt tūkstančių, šalies vyriausybė įveda specialias priemones – supaprastina nekilnojamojo turto registravimą, rodo naujienas rusų kalba, atsiranda užrašai rusų kalba parduotuvėse.
Pradžioje tokios priemonės buvo įvestos Harbine, Hunčūne, Heihėje – labiausiai Rusijos pensininkų pamėgtose vietose dėl artumo tėvynei. Dabar tokių miestų Kinijoje yra per dešimt.
rojusKinijaRusija
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.