Po kremavimo palaikai turi būti palaidoti kapinėse ar kitoje
pašventintoje vietoje, nurodoma naujoje Bažnyčios direktyvoje dėl
mirusiųjų kremavimo, kurią antradienį Vatikane pristatė Tikėjimo
kongregacijos prefektas, vokiečių kardinolas Gerhardas Ludwigas Muelleris.
Naujos taisyklės sumažina „riziką, kad mirusiųjų nepasieks
jiems skirtos maldos“, žurnalistams sakė G.L.Muelleris. „Be to,
mes nenorime, kad mirusieji būtų užmiršti ar kad jiems pritrūktų
pagarbos“, – pridūrė jis.
Kremuotų velionių palaikus laikyti privačiuose namuose
neleistina taip pat, kaip ir barstyti pelenus jūroje. „Palaikai
nėra šeimos asmeninė nuosavybė, – pabrėžė dvasininkas. – Miręs
žmogus yra Dievo sūnus. Jis dalis Kristaus kūno“. Dėl šios
priežasties mirusysis esą turi būti palaidotas per viešą ceremoniją.
Tačiau vyskupai gali leisti nepaisyti naujų taisyklių, jei yra
„ypatingų aplinkybių, susijusių su vietos papročiais ir įpročiais“,
– sakė G.L.Muelleris.
Vatikanas tik 1963 metais iš esmės pritarė palaikų kremavimui.
Tai nepaliečia mirusiojo sielos bei neužkerta kelio jo
prisikėlimui, argumentavo jis tada.
