Kai birželio 30-ąją Filipinų prezidento postą užėmė baudėju vadinamas Rodrigo Duterte, vyriausybei pasidavė daugiau nei 600 tūkst. nuo metamfetamino priklausomų žmonių.
Tačiau šalyje yra vos 14 viešų ir saujelė privačių reabilitacijos centrų.
Tad ką daryti su daugiau nei puse milijono priklausomų žmonių, jeigu dauguma reabilitacijos centrų ir taip perpildyti?
Vyriausybė nusprendė problemą permesti miestų rajonų taryboms, kurios į problemą nutarė pažvelgti kūrybingai. Dalis jų nusprendė, kad narkomanus reikia išsiųsti į zumbos šokių pamokas. Šios pamokos jiems privalomos kasdien anksti rytą.
„Buvo smagu, aš labai tuo mėgavausi, – sakė zumbos pamokoje dalyvavęs Rodolfo Zamora iš Mandalujongo. – Buvau praradęs viltį pasveikti, bet kai šokau, suvokiau, kad dar yra dalykų, kurie teikia laimę.“
Nacionalinės sostinės regiono policijos sveikatingumo komandos vadovas Neilas Dennisas Zuniega tvirtino, jog nuolatinis sportas skatins narkomanus pakeisti gyvenimo būdą, geriau maitintis ir galiausiai iškeisti kvaišalus į naująjį pomėgį šokti.
„Tai ne tik narkotikų atsisakymas, o visiškas gyvenimo būdo pakeitimas“, – tvirtino N.D.Zuniega.
Tačiau vienas Pasajaus miesto rajonas nutarė, kad vien šokių pamokų neužteks. Pasak rajono tarybos, tiktai sunkus darbas gali išgydyti narkomanus. Dalis jų buvo išsiųsti darbuotis valgyklose, plauti indų ir tampyti didelių maisto puodų.
„Mes suteikėme narkomanams galimybę susikurti naują gyvenimą, kad sumažintume kvaišalų vartojimą“, – sakė tarybos narys Jaime Abasola, kuris skundėsi, kad vyriausybė jo rajonui neskyrė pinigų narkomanams padėti.
Kasdien Filipinų gatvėse prezidento ir policijos remiami mirties būriai žudo kvaišalų prekeivius bei vartotojus, todėl savaime suprantama, kodėl toks didelis skaičius pastarųjų pasinaudojo galimybe pasiduoti.
Per kiek daugiau nei tris mėnesius šalyje nužudyta daugiau kaip 3,4 tūkst. įtariamųjų.
