Net niekada Estijoje nebuvę lietuviai, kuriems teko susidurti su muzika, yra girdėję fortepijonų „Estonia“ pavadinimą.
Mat anksčiau šie instrumentai buvo laikomi geriausiais Sovietų Sąjungoje. O dabar entuziazmu trykštantis pianistas ir fortepijonų gamyklos vadovas Indrekas Laulas savo gimtinės vardą moko tarti amerikiečių ir kinų muzikos gerbėjus.
Meistras skambesio negirdi
Buvusiame žvejų kaimelyje, vėliau tapusiame madingu Talino Kalamajos rajonu, įsikūrusi fortepijonų gamykla iš pirmo žvilgsnio neprimena pramonės komplekso.
Vienoje keliaaukščio pastato pusėje ošia parkas, kitoje mėlynuoja Suomijos įlankos vandenys. Ramioje vietose įsikūrusioje gamykloje atsiranda fortepijonai, kuriuos meistrai čia šlifuoja ir dailina savo rankomis.
Kai kurie iš 45 gamykloje plušančių darbuotojų – nepakeičiami. Antai visų „Estonia“ fortepijonų klaviatūras čia pjausto vienas meistras.
Tiesa, nors jis yra ir vienas labiausiai vertinamų savo amato specialistų, savo kūrinių įvertinti pats negali.
„Klaviatūrų meistras, būdamas vos dvejų metų, gavo per stiprią vaistų dozę ir visiškai apkurto.
Jis pjausto, šlifuoja ir gludina visus mūsų fortepijonų klavišus, tačiau niekada negirdėjo, kaip jie skamba“, – pasakojo įmonės direktorius.
Mėgina įtikti amerikiečiams
I.Laulas ne tik vadovauja gamyklai. 48 metų estas taip pat yra ir pianistas, baigęs prestižinę JAV Juilliardo menų mokyklą Niujorke, todėl asmeniškai išbando kiekvieną jo muzikantais garsėjančiai šeimai priklausančiose dirbtuvėse pagaminamą instrumentą.
Šis verslas į I.Laulo gyvenimą atėjo dar jam studijuojant JAV, kai jis sumanė kadaise žymius dėl savo kokybės fortepijonus prikelti naujam gyvenimui.
Kol Estija dar nebuvo nepriklausoma, „Estonia“ savo produkcija aprūpindavo visas Sovietų Sąjungos valstybes.
Mat estai buvo vienintelė tauta, gaminusi koncertinius fortepijonus.
Vienas jų stovėjo ir Kremliuje, dar vienas esą buvo išsiųstas Josipui Broz Tito į Belgradą.
Bet po gamyklos įkūrėjo Ernsto Hiiso mirties ir Estijos nepriklausomybės atgavimo instrumentų kokybė sparčiai prastėjo, o tokios didžiulės rinkos, kurioje juos galima parduoti, taip pat nebeliko.
„Ėmėmės milžiniško iššūkio – sovietinį fabriką paversti nauja estų sėkmės istorija“, – aiškino I.Laulas.
Naudodamasis savo ryšiais Amerikoje pianistas pradėjo važinėti po parodas ir įtikinėti amerikiečius įsigyti „Estonia“ fortepijonus.
„Patraukėme juos tuo, kad šie instrumentai pagaminami Europoje. Mūsų konkurentai – kitos aukštos kokybės rankų darbo fortepijonus gaminančios įmonės. Žinoma, visų mūsų instrumentai skamba šiek tiek skirtingai“, – teigė I.Laulas.
Dabar estas gamyklai vadovauja kartu su savo tėvais, kurie taip pat yra muzikantai.
Jis siekia koncertų sales visame pasaulyje aprūpinti rankų darbo fortepijonais.
Fortepijonų gamyba – sudėtinga užduotis. Mat instrumento skambesį galėtų pakeisti vos vienas milimetras, per kurį pasislinktų medinėmis atramomis pritvirtinta šiek tiek išgaubta rezonansinė plokštė.
I.Laulas taip pat subtiliai kalba apie visas fortepijono detales: „Natūrali vilna, kuria apgaubti plaktukai (kai jie užgauna stygas, išgaunamas garsas), priklauso net nuo to, kuo mito avis.“
Gamykloje Taline iš vielos sukamos ir fortepijonų stygos.
O vėliau jas tampo neįprastas „pianistas“ – 45 minutes visus klavišus vienu metu daužantis prietaisas, sukeliantis kurtinantį triukšmą.
Masinė gamyba nedomina
„Masiškai gaminamų fortepijonų ar pianinų niekas taip neparuošia groti.
Be to, vėliau žmonės, žinoma, ne visais klavišais groja vienodai dažnai, todėl turime paruošti visas savo stygas“, – pažymėjo gamyklos savininkas.
Mėgindamas užpildyti JAV rinką estiškais fortepijonais verslininkas turėjo ne tik juos reklamuoti, bet ir užtikrinti, kad instrumentai tikrai tokie geri, kokiais juos laiko pianistas.
„Rėmėmės iš lūpų į lūpas sklindančiomis kalbomis. Bet kartu turėjome ir visiškai pakeisti kokybę. Galima sakyti, kad mūsų fortepijonus su senaisiais modeliais sieja tiktai vardas ir tai, jog jie vis dar tebeturi 88 klavišus“, – šyptelėjo muzikantas.
Regis, kampanija buvo sėkminga. Dabar JAV jau parduota apie 3 tūkst. koncertinių fortepijonų „Estonia“. Kita plati rinka, į kurią skverbiasi estai, – Kinija. Ten taip pat plaukia fortepijonų prikrauti konteineriai.
