„Ceremonija buvo tik formalumas, nes mums ji – jau seniai yra šventoji“, – taip sekmadienį teigė ne vienas katalikas, atvykęs į Motinos Teresės kanonizacijos ceremoniją.
Popiežius Pranciškus didžiulės tikinčiųjų minios akivaizdoje paskelbė palaimintąją Motiną Teresę iš Kalkutos šventąja.
Ši gerbiama ir drauge prieštaringai vertinama vienuolė dėl savo darbo su mirštančiaisiais, našlaičiais ir neturtingaisiais tapo XX amžiaus krikščionybės simboliu ir buvo apdovanota Nobelio taikos premija.
„Po visą pasaulį keliavusi Motina Teresė mėgdavo sakyti: „Galbūt nemoku jų kalbos, bet galiu jiems šypsotis.“
Nešiokimės jos šypseną savo širdyse ir suteikime ją žmonėms, sutinkamiems mūsų kelyje, ypač kenčiantiems“, – sekmadienį mokė popiežius Pranciškus.
Šventosios vardas Motinai Teresei buvo suteiktas 19-ųjų jos mirties metinių išvakarėse.
Įspūdinga religinė šventė
Motinos Teresės kanonizacijos procesas buvo neįprastai trumpas – prie to neabejotinai prisidėjo velionis popiežius Jonas Paulius II.
Šis lenkų dvasininkas buvo jos asmeninis draugas. Kai Motina Teresė mirė, jis pasirūpino, kad 2003 metais vienuolė būtų beatifikuota – paskelbta palaimintąja. O jau 2015-aisiais popiežius Pranciškus pripažino antrąjį Motinos Teresės stebuklą taip atverdamas kelią jos kanonizacijai.
Šio įvykio laukė daugybė katalikų ir tų, kurie žavėjosi Motinos Teresės darbais.
Tai buvo akivaizdu sekmadienį: nors buvo išdalyta 100 tūkst. bilietų į mišias, atvyko dvigubai daugiau žmonių.
Mišiose dalyvavo ir baltu su mėlynomis juostelėmis abitu pasipuošusios vienuolės iš Motinos Teresės įsteigto ordino – jų buvo keli šimtai.
Virš šventės dalyvių patruliavo sraigtasparniai, visi įeinantys buvo kruopščiai tikrinami, o Raudonojo Kryžiaus organizacijos savanoriai dalijo vandens buteliukus, kad žmonės atlaikytų karštį.
Tarnavo visą gyvenimą
Motina Teresė praleido visą savo brandų gyvenimą Indijoje: iš pradžių mokytojavo, o vėliau rūpinosi vargšais.
Būtent dėl šios veiklos, vadovaudama dabar jau pasauliniu tapusiam ordinui, Teresė tapo viena įžymiausių moterų pasaulyje.
Tiesa, Motina Teresė ne kartą yra kritikuota dėl to, kad labdaringas aukas ėmė ir iš korumpuotų politikų.
Taip pat dėl to, kad jos įsteigtuose mirštančiųjų namuose ir slaugos ligoninėse buvo prastos sanitarinės sąlygos, o turintys galimybę gyventi būdavo guldomi kartu su beviltiškais ligoniais.
Vis dėlto tiems, kurie sekmadienį rinkosi Šv.Petro aikštėje, tokia vienuolei skirta kritika visai nerūpėjo.
„Niekas negali būti toks geras kaip Jėzus Kristus.
Bet Motinai Teresei labai nedaug iki jo trūko“, – kalbėjo iš Maltos į ceremoniją atvykęs 69-erių Paulas Spiteri, kuris su Motina Terese buvo susitikęs keturis kartus.
Šventė visas pasaulis
Didelės šventės rengtos Kalkutoje, kurioje gyveno Motina Teresė.
Ankstų rytą žmonės pradėjo rinktis į vienuolės namus Kalkutoje, kad išskirtinėmis mišiomis pagerbtų „atstumtųjų šventąją“ dar prieš kanonizacijos ceremoniją Šv.Petro bazilikoje Vatikane.
Žmonės ant jos kapo pridėjo žvakių ir gėlių, o Motinos Teresės įkurtos Dievo Meilės Misionierių seserų ordino vienuolės giedojo šlovinimo giesmes.
Vienuolyne ir jo prieigose buvo pastatyti didžiuliai ekranai, kad vienuolės ir visi norintys galėtų kartu stebėti kanonizacijos ceremoniją.
Šventės vyko ir kituose namuose skurstantiems, kuriuos prižiūri Dievo Meilės Misionierių seserų ordinas. Šiose prieglaudose globotiniai buvo vaišinami išskirtiniais patiekalais – taip šventė savo globėjos dieną.
„Tai džiaugsminga diena, pilna dėkingumo ir daugybės palaiminimų“, – sakė vyresnioji ordino sesuo Mary Lysa.
